Tai dar viena knyga, kurią perskaitę, drąsiai galime patvirtinti seną tiesą, kad tik grožinis tekstas pajėgus iš naujo prikelti istoriją, leisti žavėtis ar, priešingai, piktintis seniai pamirštais istoriniais įvykiais ar...

Tai dar viena knyga, kurią perskaitę, drąsiai galime patvirtinti seną tiesą, kad tik grožinis tekstas pajėgus iš naujo prikelti istoriją, leisti žavėtis ar, priešingai, piktintis seniai pamirštais istoriniais įvykiais ar veikėjų poelgiais.

Knyga prasideda gana niūrokai - vienuolyne miršta sesuo Lukrecija. O dar paskelbiama žinia, kad plinta maras, tad ši mirtis lyg ir apgaubiama dar didesne baime. Tačiau knyga toli gražu ne apie vienuolyną ar vienuolės mirtį. Tai tik įžanga. Toliau skaitytojas nukeliamas į sesers Lukrecijos dienoraščio puslapius. Čia jau žaismingai, šmaikščiai, jaunatviškai čiauška penkiolikmetė Alesandra. Ji nenuorama garbingos Florencijos šeimos mergaitė. Ji ne tik nepaklusni, Alesandra dar yra linkusi į meną. Mergaitė labai nori išmokti piešti ir tapti dailininke. Galbūt todėl ją sieja ypatingas ryšys su tėvo pasamdytu jaunu dailininku. Sekdami mergaitės mintis, regime Italijos miestą Florenciją - Renesanso židinį. Veiksmas vyksta būtent tada, kai miesto gatvėmis vaikščiojo žymiausi atgimimo amžiaus menininkai ir politikai.Visgi, kad ir koks žavus ir spalvingas pasaulis atrodo, žvelgiant į Renesanso dailininkų paveikslus, knygoje galime perskaityti ir apie tamsiąją šios epochos pusę, šešėlinę ir baugią Florenciją. Ne, tai nėra istorinis romanas. Daugiau dėmesio čia skiriama Alesandros ir jos šeimos meilės, skausmo, vilties ir ieškojimo istorijai. Tačiau viskas vyksta erdvėje, kurioje dvelkte dvelkia to meto dvasia.

Tad kodėl mirė sesuo Lukrecija? Kodėl nenuorama Alesandra tapo vienuole, o ne žymia dailininke? Tai sužinosite perskaitę knygą "Veneros gimimas". Ir jei ką nors baugina knygos apimtis, galiu nuraminti: stilius toks lengvas ir žaismingas, kad knygos puslapiai sutirpsta, rodos, per akimirką.

Tai vienintelė negrožinė knyga iš sąrašo ir, neabejodama galiu pasakyti, kad ji sunkiausiai leidosi perskaitoma. Tačiau labai platus U. Eco aptartų temų spektras neleido visiškai užversti knygos. Žinoma, labiausiai domino...

Tai vienintelė negrožinė knyga iš sąrašo ir, neabejodama galiu pasakyti, kad ji sunkiausiai leidosi perskaitoma. Tačiau labai platus U. Eco aptartų temų spektras neleido visiškai užversti knygos. Žinoma, labiausiai domino tai, kas susiję su literatūra. Gal dėl to "Hugo, helas! Pertekliaus poetika" ar "Aš esu Edmonas Dantesas!" įsiminė labiausiai. Savitai nuteikė ir mintys apie ugnies prasmes ar lobių ieškojimą. Šypsojausi skaitydama apie pagal griežtas taisykles sukonstruotą šalį "Kiekvienoj šaly savi papročiai". Tarsi į nuotykių pasaulį nukėlė "Kodėl salos niekada nepavyksta vėl rasti".

Kaip matote iš kelių čia paminėtų pavadinimų, temų spektras tikrai gana platus. Tai neleidžia abejoti U.Eco erudicija, originalumu. Smalsus skaitytojas tikrai ras sau artimų temų ir tokių, apie ką gal niekada net nemąstė.

Visgi labiausiai įsiminė pirmasis tekstas, nuo kurio ir prasidėjo knyga ir kurio pavadinimas įpintas į knygos pavadinimą. "Sukurti priešą". Šiame tekste radau nemažai senų ir naujų minčių, kodėl pasaulyje vis nerimstama, vis ieškoma dėl ko peštis... Amžina kaip pasaulis problema ir vis nauji atsakymai, o gal tiesiog senos tiesos patvirtinimai. Verta paskaityti ir tuo įsitikinti.

Pirmąją trilogijos dalį (Tinklaveikos visuomenės raida) skaičiau, nes dėstytojas rekomendavo. Ir todėl, kad nevalia trilogiją pradėti skaityti nuo antrosios dalies. Pasirodo, ji buvo įdomi. Savo įžvalgomis autorius patraukė...

Pirmąją trilogijos dalį (Tinklaveikos visuomenės raida) skaičiau, nes dėstytojas rekomendavo. Ir todėl, kad nevalia trilogiją pradėti skaityti nuo antrosios dalies. Pasirodo, ji buvo įdomi. Savo įžvalgomis autorius patraukė dėmesį, nors technologinė informacija jau yra gerokai pasenusi. Antrąją dalį - Tapatumo galia - skaityti pradėjau gerokai noriau, nes tapatumas, jo konstravimas ir rekonstravimas mane domina jau seniai, o juk knygos autorius - sociologijos specialistas, kurio mintys žavi šių dienų sociologus, psichologus ir filosofus.

Taigi, kokia ta knyga?

Jei skaityčiau ją, kaip aštuoniasdešimtmetė mano močiutė, tai visų pirma pasibaisėčiau požiūriu į krikščionybę, nes knygoje ji nėra atskirta nuo kitų tikėjimų didesne pagarba, todėl susilaukia sveikos kritikos. Heteroseksualumo, kaip normalios pakraipos žlugimas mane verstų kviestis gydytoją dėl pakilusio spaudimo. Na, o demokratijos krizė globalumo ir lokalumo sankirtoje man teatrodytų, kaip smagus kasdienis paburbėjimas tema ko valstybė nepadaro, kad mums būtų geriau.

Jei skaityčiau, kaip mano keturiasdešimtmetis kaimynas, kuris, savo didžiam nusivylimui, dar neturi žmonos, kurios taip visada norėjo, tuomet greičiausiai praryčiau skyrių apie seksualumą, patriarchalizmo pabaigą ir moterų naujai išsikovotą galią valdyti savo kūną taip, kaip nori jos pačios, į tai įskaitant net ir reprodukciją, ir verkčiau krokodilo ašaromis, kad būtent tas šeimos įvaizdžio ir moters galios kitimas mane ir paliko vieną gyvenime (o visai ne tai, kad tėvų namus palikau tik būdamas trisdešimties ir dar iki šiol nesuprantu, kaip vyras gali plauti grindis, todėl čia man padeda mama).

Jei skaityčiau taip, kaip ir skaičiau - kaip jauna mergina, kuri bando atsiriboti nuo ksenofibijos, kraštutinio feminizmo, nacionalizmo, rasizmo ir kitų -izmų, kuriuos slopinti mokosi naujai marga visuomenė, tuomet pasakyčiau, kad M. Castells plačiai apibrėžė vykstančius pokyčius mūsų visuomenėje, kurioje gausu pasipriešinančių tapatumų. Jie yra būdas išmokti kovoti arba prisitaikyti prie globalių gyvenimo sąlygų. Tokių tapatumų visuma sudaro glokalią žmonių sąmonę, kuri globalizacijos sąlgomis atsigręžia į naują miestų-valstybių pritaikymą kasdieniam gyvenimui. Esame tokioje dabartinių ekonominių ir politinių modelių stadijoje, kad žinome, jog gyvename ne pagal klasikinius apibrėžimus, bet naujų dar neturime iš ko parašyti, todėl kovojame su tuo, ko nematome. Informacinės technologijos prisidėjo prie aiškių priešų panaikinimo, o numanomų priešų tinklai gasdina savo nesunaikinamumu.

Pirmi du asmenys, perskaitę knygą, bus nepatenkinti, o trečiasis iškels galvą, nes tiki, kad priklauso kartai, kuri ims suvokti naujus gyvenimo konstravimo modelius ir galės savo gyvenimą palyginti su istorinėmis revoliucijomis.

Dvylikos Varis pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi...

Dvylikos Varis pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių. Ji pati patyrė šį žiaurų ritualą sulaukusi vos penkerių.

Kažkas nužudo pastorių ir tai viską išsiaiškins budelis Jakobu Kuizelu, dukra Magdalena ir jos garbintojas Simonas. Kelių mįslių įminimas atves tyrėjus pas senovės tamplierius ir tariamą ordino lobį. Vis dėlto ne jie...

Kažkas nužudo pastorių ir tai viską išsiaiškins budelis Jakobu Kuizelu, dukra Magdalena ir jos garbintojas Simonas. Kelių mįslių įminimas atves tyrėjus pas senovės tamplierius ir tariamą ordino lobį. Vis dėlto ne jie vieninteliai ieško legendinių turtų. Nuolat ant kulnų lipa pavojingi ir paslaptingi, lotyniškai šešėliuose besikuždantys vienuoliai, kurie palieka našlaičių kvapą ir aukų kūnus...

Dingus ir mirus mažai mergaitei vedlys Najiras aš Šarki nenuleidžia rankų ir išsiaiškina labai sudėtingą nusikaltimą. Paaiškėja, kad Nūfos mirties priežastis ne troškulys - mergaitė nuskendo. Mergaitės šeima ne itin...

Dingus ir mirus mažai mergaitei vedlys Najiras aš Šarki nenuleidžia rankų ir išsiaiškina labai sudėtingą nusikaltimą. Paaiškėja, kad Nūfos mirties priežastis ne troškulys - mergaitė nuskendo. Mergaitės šeima ne itin domisi jos žūtimi, tačiau Vedlys nusprendžia pats tirti Nūfos mirties priežastis.

Aila maža nuo mažų dienų patyrė labai skaudžių nutikimų. Praradusi motiną ji sugebėjo išgyventi laukinėje gamtoje. Ji sugebėji suminkštinti net pačias šalčiausias širdis. Užaugusi pasipriešino laukinių žmonių...

Aila maža nuo mažų dienų patyrė labai skaudžių nutikimų. Praradusi motiną ji sugebėjo išgyventi laukinėje gamtoje. Ji sugebėji suminkštinti net pačias šalčiausias širdis. Užaugusi pasipriešino laukinių žmonių taisyklėms, ji sugebėjo viena išauginti savo vaiką necivilizacijoje.