Gražiai, chronologiškai aprašyta Lietuvos istorija. Didžiausias knygos minusas, kad ji parašyta tarpukario metais, todėl nėra vėlesnės istorijos. Kadangi tai buvo naujas senos knygos leidimas, manau, ji galėjo būti šiek tiek...

Gražiai, chronologiškai aprašyta Lietuvos istorija. Didžiausias knygos minusas, kad ji parašyta tarpukario metais, todėl nėra vėlesnės istorijos. Kadangi tai buvo naujas senos knygos leidimas, manau, ji galėjo būti šiek tiek pakoreguota. Kai skaitai žinai, kad knyga buvo senai išleista, nes egzistuoja tokie miestai kaip Leningradas ir pan. Arba dabartiniu prezitentu minimas A. Smetona. Bet bendrai paėmus labai išsamus aprašymas. Nesigailiu, kad perskaičiau, nes tik užtvirtinau savo jau turimas žinias ir jas pagilinau.

Man tikrai patinka Jodi knygos. Kuomet pasiimu naują istoriją į rankas žinau, jog vienokiu ar kitokiu aspektu laukia nepamirštama istorija. Jos knygos dažniausiai būna emociškai sunkesnės, bet man asmeniškai jas taip įdomu...

Man tikrai patinka Jodi knygos. Kuomet pasiimu naują istoriją į rankas žinau, jog vienokiu ar kitokiu aspektu laukia nepamirštama istorija. Jos knygos dažniausiai būna emociškai sunkesnės, bet man asmeniškai jas taip įdomu skaityti! Taip ir ši istorija.. Skaitydama ją susimąsčiau apie dukros bei mamos ryšį, tarpusavio santykius. Juk tikra tiesa, jog dažniausiai mūsų mamos yra lyg geriausios draugės, kurioms pirmiausia norisi pasipasakoti apie mus džiuginančius dalykus, o galbūt pasidalinti ir savo rūpesčiais...
Taip pat šios knygos dėka sužinojau daug naujų dalykų apie dramblius. Buvo išties įdomu!
Šios istorijos atomazga truputį mane sukrėtė.. Net nebūčiau pagalvojusi, jog viskas būtent taip pasisuks. Tai buvo kiek kitokia Picoult knyga, bet tikrai ne ką mažiau įdomi 😊

Pasakojimas turi du laikotarpius. Vienas, kai laivas plaukia iš Anglijos į Tasmaniją vykdyti misijos, mat pastorius Vilsonas atrado dokumentuose, kad Rojaus sodas būtent yra Tasmanijos saloje, o ne Azijoje. Tai būtų 1857-1858...

Pasakojimas turi du laikotarpius. Vienas, kai laivas plaukia iš Anglijos į Tasmaniją vykdyti misijos, mat pastorius Vilsonas atrado dokumentuose, kad Rojaus sodas būtent yra Tasmanijos saloje, o ne Azijoje. Tai būtų 1857-1858 metai. Kitas laikotarpis prasideda nuo 1820m., tada pasakojimas vyksta Tasmanijoje. Pasakotojai yra įvairūs: nuo katorgininko Džeko Harpo iki aborigeno Pivėjaus. Šiame laikotarpyje daugiau dėmesio yra skirta vietinių genčių nykimui ir baltųjų žmonių kolonizacijai bei katorgos ypatumams. Paskui tie laikotarpiai susilieja ir dabartiniai anglai keliautojai atvykę į Tasmaniją sugeba susipažinti su kai kuriais veikėjais iš praeities.

Pasakojimas vyksta panašiai kaip Jodi Picoult knygose. Kiekvienas skyrius, atskiro žmogaus situacija.

Knygos autorius labai iškalbingas ir kantrus. Daug žodžių puslapyje. Skubėjimo, greičio nėra. Viskas išdėstoma nuosekliai, veikėjų pasakojimai paprastai yra platūs.

Knyga, sakyčiau, galėtų būti tarp „Kapitono Granto vaikai“ ir „Mobis Dikas“ – laivai, kelionės, nuotykiai, bet... šioje knygoje yra tikrų pasakojimų apie aborigenų gyvenimą tuo laikotarpiu ir taip atskleidžiama, kad pati žiauriausia gyvastis Žemėje yra ne kas kitas, o žmogus. Vieni nuteisti katorgai, kaip rūsčiausi nusikaltėliai, gal tik dėl girtuokliavimo ir valkatavimo, o kiti darė nusikaltimus vietiniams, bet jie vadinosi didvyriai, nes kolonizavo negyvenamas vietas, kūrė taisykles, statė miestus, užėmė teritorijas.

Seniai skaičiau kelionių - nuotykių knygą, tai šitoji mane labai pradžiugino. Jeigu leidykla išleistų dar vieną Matthew Kneale knygą, tikrai skaityčiau ir ją.

Labai gera psichologinė knyga, su puikiais patarimais.,,Kuo daugiau duodi, tuo daugiau grįš". Pats geriausias, labiausiai patikęs ir tikęs.Jau panaudojau daugybę kartų, ir tikrai veikia: yra grįžtamasis ryšys. Iš tikro...

Labai gera psichologinė knyga, su puikiais patarimais.,,Kuo daugiau duodi, tuo daugiau grįš". Pats geriausias, labiausiai patikęs ir tikęs.Jau panaudojau daugybę kartų, ir tikrai veikia: yra grįžtamasis ryšys. Iš tikro prisirašiau daugybę tezių, kurias bandysiu panaudoti darbe su vaikais. Knyga gera, nes ją jau skaitau antrą kartą.Ir manau po kiek laiko dar kartą skaitysiu, nes pirmą kartą ji paliko kitokius dalykus, dabar dar kitus, o vėliau dar kitus. Matyt priklauso nuo pačio skaitytojo, jo jis ieško.

Knyga mane įtraukė jau nuo pirmųjų savo puslapių, nors čia veiksmo nebuvo daug, tačiau autorius vis išmesdavo kažkokią užuominą, kuria vis norėjosi sekti. Skaitydama turėjau įvairiausių spėjimų.. Kaip, kas bei kodėl....

Knyga mane įtraukė jau nuo pirmųjų savo puslapių, nors čia veiksmo nebuvo daug, tačiau autorius vis išmesdavo kažkokią užuominą, kuria vis norėjosi sekti. Skaitydama turėjau įvairiausių spėjimų.. Kaip, kas bei kodėl. Tiesą pasakius autorius sugebėjo mane nustebinti, o tokios kūrinio atomazgos tikrai nebūčiau nuspėjusi. Tad pati knyga tikrai intriguojanti, o ir įtampa išlaikyta iki paskutiniojo puslapio.
Kad ir kaip bebūtų, ši knyga "Blogio teorijos" neperspjovė, tačiau buvo tikrai įdomu skaityti.
Žinau, jog yra sukurtas ir filmas pagal šią knygą. Mielai pasižiūrėčiau, jei tik pasitaikys tokia proga.

Nuo pirmo puslapio įtraukė siužetas, nors knygos anotacijoje jau užveda ant kelio kas nutiks. Bet veiksmo ir įvykių netrūko visos knygos eigoje. Atomazga priminė vieną matytą komedijinį serijalą, ten apsieita be aukų : )....

Nuo pirmo puslapio įtraukė siužetas, nors knygos anotacijoje jau užveda ant kelio kas nutiks. Bet veiksmo ir įvykių netrūko visos knygos eigoje. Atomazga priminė vieną matytą komedijinį serijalą, ten apsieita be aukų : ).
Detektyvas Greisas pelnė simpatiją ir bus skaitomas kitose serijose.