Knyga patiko. Veiksmas vyko pakankamai sparčiai. Buvo vietų, kai stebėjausi veikėjų poelgiais, bet juk niekad nežinai, kaip pats pasielgtum, kai susiklostytų tam tikros aplinkybės. Net ir Solomono buvo ne tai kad gaila, bet...

Knyga patiko. Veiksmas vyko pakankamai sparčiai. Buvo vietų, kai stebėjausi veikėjų poelgiais, bet juk niekad nežinai, kaip pats pasielgtum, kai susiklostytų tam tikros aplinkybės. Net ir Solomono buvo ne tai kad gaila, bet kažkiek supratau, kaip jis tokių tapo. Knyga tiesiog priminė, kad niekada nežinom, kas dedasi už uždarų šeimos durų, net ir už tų. kurie viešumoje yra gerbiami, dirba atsakingą, pagarbos vertą darbą.

Keista. Nežinau, patiko ar ne. Kai perskaičiau aprašymą, tikėjausi, kad tai bus kitokia knyga. Na ji ir buvo kitokia, bet ne tai, ko tikėjausi. O čia nei romanas, nei tyrimas. Aišku, tokio tyrimo niekas neatlieka. Ir tai aišku...

Keista. Nežinau, patiko ar ne. Kai perskaičiau aprašymą, tikėjausi, kad tai bus kitokia knyga. Na ji ir buvo kitokia, bet ne tai, ko tikėjausi. O čia nei romanas, nei tyrimas. Aišku, tokio tyrimo niekas neatlieka. Ir tai aišku sugalvota istorija, kuri pateikta kiek kitaip. Būtų paprasta jauno vaikinuko istorija, būtų niekuom neypatinga. tai matyt todėl ir nuspręsta ją pateikti kaip paauglių tyrimą. Bet tyrėjai pateikti tokiais neišmanėliais. Suprantama, kad suaugę sunkiai suvokia, ką mąsto paaugliai, kokie jų elgesio motyvai ir pan., bet juk patys irgi buvo tokio amžiaus. Todėl lyg ir turėtų bent kažką suvokti. Kadangi esu kiek pasimetusi, tai ir atsiliepimas apie knygą gavosi padrikas.

Man knyga visai patiko. Skaitėsi lengvai, įtraukė. Nors prieš paimdama ją į rankas, perskaičiau komentarus ir nusiteikiau, kad ši knyga man taip nepatiks, kaip kitos autorės knygos. bet ne, viskas gerai. knyga kitokia, bet gi...

Man knyga visai patiko. Skaitėsi lengvai, įtraukė. Nors prieš paimdama ją į rankas, perskaičiau komentarus ir nusiteikiau, kad ši knyga man taip nepatiks, kaip kitos autorės knygos. bet ne, viskas gerai. knyga kitokia, bet gi būtų nuobodu apie tą patį visą laiką skaityti.

Vladimir Bartol yra slovėnų rašytojas, gyvenęs 1903-1967 m.
Pati knyga išleista 1938 m.
Pirmiausia, tai gaila, kad nėra pačio autoriaus žodžio apie šią knygą. Kadangi Alamuto tvirtovė ištikrųjų buvo XI a. Tikrai gyveno...

Vladimir Bartol yra slovėnų rašytojas, gyvenęs 1903-1967 m.
Pati knyga išleista 1938 m.
Pirmiausia, tai gaila, kad nėra pačio autoriaus žodžio apie šią knygą. Kadangi Alamuto tvirtovė ištikrųjų buvo XI a. Tikrai gyveno toks pranašas Hasan i Sabbah (knygoje lietuviškai išversta Hasanas Ibn Saba), kuris turėjo pravardę „Kalnų senis“. Jo tvirtovėje buvo izmailitų sekta, kuri ruošė žudikus. Juos svaigino religinėmis dogmomis ir hašišu. Todėl žudikus visi vadino „hašašinais“, o tarptauniniu lygiu „asasinais“. Šį terminą tikrai vartoja anglai ir prancūzai ir, tai reikšia - „samdomas žudikas“. Tai va, smagu atrasti žodžio kilmę. Minimas sultonas irgi atitinka istorinį laiką. Tuo laiku valdė seldžiukas Melik-šachas ir jo viziris Nizamas al Mulkas.
Iš pradžių, kažkaip lyg prailgo skaityti, kol aprašė tiek haremo, tiek pačios tvirtovės gyvenimą, jų kasdienybę, kiek ir ko mokosi... ir vėl mokosi... O pačio haremo aprašymas, kaip viena iš Tūkstančio ir vienos nakties pasakų. Kažkokia nereali pasaka. Paskui, aišku, kai jau į sceną įžengė Hasanas Ibn Saba su savo vizijomis ir idėjomis, kurias jis kaupęs daug metų pradėjo įgyvendinti, tada jau knyga pakrypo visai kita linkme. Apsuko man galvą neprasčiau, nei talentingas detektyvinių istorijų rašytojas.
Puiki, kitokia knyga su tikrais istoriniais faktais apie Persiją, kraštą, kurios istorijos, deja, gerai nežinau. Bet nešiuolaikinė knyga, kuriose, jeigu tik minima Sirija, Pakistanas, Afganistanas, būtinai rašo apie baisumus, talibus, užguitas moteris ir panašiai. Ne, šita knyga apie Irano aukso amžių ir žmogų, kuris turėjo savų vizijų tam kraštui.