Knyga kuriai nebūdingi romano bruožai, bet tai savotiška biografija. Skaitai ir širdis stoja... Negi gyvenimas gali būti toks žiaurus. Šitiek išgyveno žmogus nuo mažų dienų... Negi įmanoma ne tik išgyventi, bet ir...

Knyga kuriai nebūdingi romano bruožai, bet tai savotiška biografija. Skaitai ir širdis stoja... Negi gyvenimas gali būti toks žiaurus. Šitiek išgyveno žmogus nuo mažų dienų... Negi įmanoma ne tik išgyventi, bet ir atsitiesti...

Romanas prasidėjo gana nuobodžiai, aprašymo ir rekomendacijų skaičius nebuvau, nežinojau ko galiu tikėtis 🙂 taip darau gana dažnai 🙈 tačiau netoli vidurio autorė kaip kelias pliauskas į ugnį, pametėjo kelias...

Romanas prasidėjo gana nuobodžiai, aprašymo ir rekomendacijų skaičius nebuvau, nežinojau ko galiu tikėtis 🙂 taip darau gana dažnai 🙈 tačiau netoli vidurio autorė kaip kelias pliauskas į ugnį, pametėjo kelias paslaptis ir viskas užsisuko 🙂 padėti knygos nebesinorėjo. Jauna mergina, priverstinis jaunikis, nepažįstamas slegiantis kraštas... Buvo įdomu ne tik dėl siužeto, bet ir dėl krašto aprašymų, kultūros, tautybių ypatumų perteikimo. Itin išsamiai atskleistas kriauklių rinkimo darbo principas. Tai rodo, kad autorė namų darbus atliko 🙂 Stiprus 8/10

Imant į rankas Kristinos Sabaliauskaitės knygą, lūkesčiai iškart yra labai dideli. Ir ši knyga juos 100% pateisino.
Stiliumi knyga turi panašumų su "Silva rerum". Tekstas nėra sudėtingas, tačiau labai gyvas ir įdomus....

Imant į rankas Kristinos Sabaliauskaitės knygą, lūkesčiai iškart yra labai dideli. Ir ši knyga juos 100% pateisino.
Stiliumi knyga turi panašumų su "Silva rerum". Tekstas nėra sudėtingas, tačiau labai gyvas ir įdomus. Genialūs perėjimai iš dabarties į praeitį.
Laukiu antros dalies.

Seniai beskaičiau kažką tokio, kas suteiktų tiek pozityvumo ir šypsenos veide! Tuo pačiu ir keisto, nes nežinau ar yra tekę susidurti su autizmą turinčiais žmonėmis, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Iš esmės niekada...

Seniai beskaičiau kažką tokio, kas suteiktų tiek pozityvumo ir šypsenos veide! Tuo pačiu ir keisto, nes nežinau ar yra tekę susidurti su autizmą turinčiais žmonėmis, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Iš esmės niekada šiuo dalykų nesidomėjau. Pasakymas, kad neįdomu dėl to, jog mano aplinkoje nėra autistų, skambėtų durnai, būtų toks stereotipinis atsakymas, ko gero. Tam, kad pradėtum kažkuo domėtis, nereikia, kad su vienu ar kitu dalyku susidurtum tiesiogiai. Keistai skambėtų, kad, pvz., futbolu nesidomiu, nes niekas iš mano aplinkos pastarojo nežaidžia. Tikrai durnai skamba. Aišku, suprantu, kad čia nėra tas pats, ir pavyzdys nėra labai tinkamas. Tiesiog juo norėjau pasakyti, kad domimės ir stebim daugybę dalykų, nors mūsų aplinkoje nėra su tais dalykais susijusių žmonių. Grįžtant prie autizmo, turiu pasakyt, kad gal šiek tiek tikėjau ir kaip tiesą laikiau mitus ar stereotipus, kurie minimi tie šioje knygoje, tiek yra pasklidę ir prilipę mūsų visuomenėje. Ši knyga daugelį, o gal ir visus, čia jau nuo žmogaus (ne)žinojimo priklauso, mitus išsklaido. Nesugriauna, o išsklaido. Labai ramiai, natūraliai viską paaiškindama. Gal tas natūralumas, nuoširdumas ateina iš to, jog knygą rašė vaikas? Juk vaikai tikrai yra daugybę kartų nuoširdesnės ir tikresnės būtybės nei suaugę žmonės. Man knyga tikrai patiko. Verčiau ją ir džiaugiausi, kad ji mano rankose atsidūrė. Absoliučiai viršijo mano lūkesčius. Ir dar tos iliustracijos - labai mielos ir šiltos. Manau, kad daugelį patarimų galima panaudoti ne tik bendaujant su autistais vaikais, tiek autistais suaugusiais, bet apskritai žmonėms bendraujant. Ypač dabar, kuomet to gyvo, žodinio bendravimo, o ne per visokius soc. tinklus, vis mažiau ir mažiau. Na, o jei knyga kam ir nepatiks, o tai yra visiškai natūralus ir supratimas dalykas, per daug savęs nepeiksit, nes knyga - trumpa, daug laiko jai skaityti tikrai neprireiks:)

Pirmas žodis, kuris man iškyla perskaičius šią knygą - kitokia. Tiesiog tai yra kitokia knyga. Kitokia savo istorija, jos pateikimu bei siunčiama žinute mums, skaitytojams.
Šioje knygoje buvo gausu ryškių personažų, o bene...

Pirmas žodis, kuris man iškyla perskaičius šią knygą - kitokia. Tiesiog tai yra kitokia knyga. Kitokia savo istorija, jos pateikimu bei siunčiama žinute mums, skaitytojams.
Šioje knygoje buvo gausu ryškių personažų, o bene ryškiausias iš jų - Ilajus. Jo puikus humoro jausmas ne vieną kartą privertė mane kvatoti.
Manau, jog šia knygą verta perskaityti, jei norite kokybiškos literatūros. Taip pat tikiu, jog ne šiaip sau ši knyga vos tik pasirodžiusi Australijoje pelnė tokias premijas kaip "Book of the Year" , "Literary Book of the Year", "Matt Richell Award for New Writer of the Year" , "Audio book of the Year". Ir tikrai pagyrų nusipelno šios knygos vertėjas Povilas Gasiulis. Jis puikiai padirbėjo 🙏🏻
Jeigu Jums norisi gyvenimiškos, jautrios bei įtaigios knygos tikrai rekomenduočiau šią. Tikiu, jog skaitydami ją atrasite tai, kas yra svarbiausia.

Knygos pavadinimas savotiška alegorija į kur kas sudėtingesnį kūrinį, nei galima spėti iš pirmo žvilgsnio.

Keitė ir Selė augo probleminėje šeimoje, kurios ateitis kybojo ties destrukcijos riba. Tėvas nuolatos gėrė ir...

Knygos pavadinimas savotiška alegorija į kur kas sudėtingesnį kūrinį, nei galima spėti iš pirmo žvilgsnio.

Keitė ir Selė augo probleminėje šeimoje, kurios ateitis kybojo ties destrukcijos riba. Tėvas nuolatos gėrė ir smurtavo, o motina tyliai kęsdavo jo pažeminimus bei smūgius, tai laikydama atpildu dėl sūnaus mirties nelaimingo atsitikimo metu. Nuo smurto abi seserys gelbėjosi taip, kaip kiekviena manė esant geriausia. Viena aktyviai priešindamasi ir gindama motiną, o kita tylėdama, stengdamasi nekurstyti dar didesnių konfliktinių situacijų. Tai tarp seserų įžiebė nesupratingumo liepsną ir padėjo skirties tašką, kuris su kiekviena diena vis augo. Keitė išvyko iš gimtojo miestelio ir tapo žymia karo žurnaliste. Atsiribojo nuo praeities. O Selė būdama paauglė pagimdė kūdikį. Neilgai trukus paniro į savigailos ir alkoholio liūną.

Seseris vėl suveda ir jų šeimos dramoje visus taškus ant “i” sudėlioja tik Keitės grįžimas į Hern Bėjų tvarkyti palikimo reikalų. Apsistojusi neseniai mirusios motinos name Keitė naktimis sode mato ir girdi verkiantį mažą berniuką. Neseniai patyrusi siaubingus išgyvenimus Sirijoje, Keitė išgyvena potrauminį šoką, regi haliucinacijas bei girdi balsus, sapnuoja siaubingus košmarus. Tačiau ji neabejoja tuo, kad sode esantis vaikas yra tikras. Jis gyvas. Tikrai gyvas ir jam reikia pagalbos. Vejama keistos nuojautos ji pažada sau išsiaiškinti šią paslaptį. O radus mirusios mamos diktofoną su įrašais nelieka abejonių...

Sudėtinga įsivaizduoti kaip jaučiasi šizofrenikas ir kas priepuolio metu dedasi jo galvoje, tačiau mano nuomone knyga stulbinamai gerai perteikė ir atskleidė emociją. Nesitikėjau, kad kūrinys baigsis būtent taip, o ir siužetas nepateikdavo jokių aiškių užuominų apie tolimesnę įvykių eigą. Patiko autorės rašymo stilius. Knyga įtraukianti, be jokių bereikalingų nukrypimų į lankas. Rekomenduoju.

Nebuvau anksčiau mačiusi šios Zemkausko laidos, bet mane visada domino interviu žanras. Ir tikrai nenusivyliau. Pašnekovai įdomūs, su kai kuriais dar tik susipažinau. Džiugiausia, kad tokios knygos įkvepia, pagilina žinias...

Nebuvau anksčiau mačiusi šios Zemkausko laidos, bet mane visada domino interviu žanras. Ir tikrai nenusivyliau. Pašnekovai įdomūs, su kai kuriais dar tik susipažinau. Džiugiausia, kad tokios knygos įkvepia, pagilina žinias apie įvykius ir žmones, kartais prajuokina, kartais primena tai, ką jau žinojau. Knyga tikrai verta dėmesio ir patiks tiems, kas mėgsta publicistiką ir interviu žanrą. Kartais smagu paskaityti ne tik fikciją, bet panagrinėti tikrų žinomų žmonių gyvenimus ir mintis.