Tikriausiai jau sudėtinga būtų rasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar ne visai, nebūtų pasiekusi emigracija. Vieni išvyksta ieškoti geresnio uždarbio, kiti tampa meilės emigrantais, o treti, galbūt, kaip šios...

Tikriausiai jau sudėtinga būtų rasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar ne visai, nebūtų pasiekusi emigracija. Vieni išvyksta ieškoti geresnio uždarbio, kiti tampa meilės emigrantais, o treti, galbūt, kaip šios knygos herojė, bėga nuo savo praeities. Klaudija atvyksta į Berlyną, kuriame pradeda kurti savo gyvenimą kone nuo pamatų. Vysčiusi savo verslą Lietuvoje, Berlyne ji dirba padavėja, kartais turguje bando parduoti savo kurtus papuošalus. Būtent ten ji netikėtai sutinka Štefaną, kuris jos gyvenimą sutrikdo dar labiau, atverdamas plačius Berlyno horizontus... Bet ar nuo praeities taip lengva pabėgti?

„Vis dar buvo kaip kempinė, sugerdavo viską, ką išvysdavo. Jos meniška siela dar nenutuokė, koks koliažas susidėlios iš tų reginių ir vaizdų, bet ji dar niekada gyvenime nesijautė tokia laisva ir pakylėta. Kol kas ji tiksliai neįvardytų savo jausmų – baimė ir džiaugsmas, nepasitikėjimas savim ir netikėtai peržengiamos įprastos ribos, skaudi patirtis ir vaikiškas atvirumas naujovėms, gniuždantys prisiminimai ir su jais nieko bendro neturinčios dabarties akimirkos.“


Kaip tyčia šią knygą pasiėmiau skaityti tarpušvenčiu, kai šalia kalbasi ar žiūri televizorių artimieji, tačiau vis tiek norisi skaityti. Tame šurmulyje ši knyga buvo kaip tik. Saldus, gal ir banalokas romanas, su šiek tiek „Kobra 11“ prieskonių. Knygoje paliesta svarbi tema – psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje ir aplinkinių abejingumas. Juk ne vienąkart teko girdėti istoriją, kai moteris ar su vaikais, ar viena, turi bėgti nuo smurtaujančio vyro, nes kitos išeities, regis, nėra. Klaudija irgi pabėgo. Pradeda save kurti iš naujo, tačiau praeitis vis garsiai alsuoja už kampo ir tik laiko klausimas – kada ją pagriebs? Šioje knygoje man įstrigo vienas momentas, kuris labai gerai iliustruoja vis dar iškreiptą mąstymą. Klaudijos motina netiki Klaudija, ji mano, kad dukra tik išsigalvoja, jog jos vyras smurtauja. Juk jis tvarkingas, gražus, smailialiežuvis vyrukas. Negi jis ims elgtis taip žiauriai? Tokį vyrą moteris paliko, na, kam čia bėgti?

Tai viena tų istorijų, kur negali pasakyti nei kažko ypatingo, nei kažko ypatingai blogo. Sunkiasvorės literatūros gerbėjams jos tikrai nerekomenduosi, tačiau mėgstantiems lengvesnius pasiskaitymus su šiokiu tokiu paskatinimu pamąstyti – tiks.

ĮSPĖJIMAS! Perskaičius šią knygą norisi iškart aplankyti tą gyvybingąjį margaspalvį Berlyną.

Mano vertinimas: 6/10.

Pirma tokio pobūdžio mano skaityta knyga. Pradžia pasirodė daug žadanti, labai įtraukė ir nepaleido, bu o smalsu sužinoti vis daugiau detalių apie mūsų vyriausybės užkulisius. Visgi skaitant toliau, mano skaitymo tempas...

Pirma tokio pobūdžio mano skaityta knyga. Pradžia pasirodė daug žadanti, labai įtraukė ir nepaleido, bu o smalsu sužinoti vis daugiau detalių apie mūsų vyriausybės užkulisius. Visgi skaitant toliau, mano skaitymo tempas sulėtėjo, smalsumas sumažėjo. Iš esmės, knyga įdomi, skaitosi tarsi koks detektyvas,norisi, kad tokio pobūdžio knygų būtų daugiau. Kita vertus, knygoje parodoma žmonių veidmainystė, todėl nekelia labai jau teigiamų jausmų.

Knyga apie nesuvaidintą motinystės kasdienybę: apie abejones savo sugebėjimais, apie kaltės, beviltiškumo jausmus, apie rutiną, apie savęs praradimo liūdesį, manau, apie tai, ką išgyvena dauguma mamų, tačiau ne visos...

Knyga apie nesuvaidintą motinystės kasdienybę: apie abejones savo sugebėjimais, apie kaltės, beviltiškumo jausmus, apie rutiną, apie savęs praradimo liūdesį, manau, apie tai, ką išgyvena dauguma mamų, tačiau ne visos drįsta tai pripažinti ne tik kitiems, bet ir sau. Man tai buvo knyga-paguoda. Sunkiu metu abejonėms apnykus dėl to, "ką aš čia po velnių darau", paėmiau ją į rankas ir pasijutau normali, ne viena visame šitame ne tik džiaugsmo, bet ir sunkumų pasaulyje. Vietomis juokiausi iki ašarų. Vietomis - be ašarų, bey nuoširdžiai., bes atpažinau save. Rekomenduoju mamoms, kurios kartais abejoja, kurioms kartais sunku, kurios pyksta, nusivilia, kuruoms kartais kyla mintis "ką aš čia darau?!", kurios jaučiasi paliktos vienos su motiniškais sunkumais. Nerejomenduoju supermamoms (nors ne, visgi siūlau atsiversti ir jums) ;)

Tikroviška ir jautri istorija, įtraukusi nuo pirmų knygos sakinių, privertusi tikėti veikėjos išgyvenimais, į pabaigą virto melodrama. Kažkokia keista pabaiga, tarsi ir tinkama, bet kartu ir visiškai netinkanti knygos...

Tikroviška ir jautri istorija, įtraukusi nuo pirmų knygos sakinių, privertusi tikėti veikėjos išgyvenimais, į pabaigą virto melodrama. Kažkokia keista pabaiga, tarsi ir tinkama, bet kartu ir visiškai netinkanti knygos vystomui siužetui.

Keistoka ir gana kontraversiška knyga. Joje lenkų istorikas pateikia kitokią istoriją, tą vadinamąją alternatyviąją. Aišku, įdomu, o patiems lenkams tai tik sustiprins patriotinius jausmus, nes Lenkijai, anot istoriko, buvo...

Keistoka ir gana kontraversiška knyga. Joje lenkų istorikas pateikia kitokią istoriją, tą vadinamąją alternatyviąją. Aišku, įdomu, o patiems lenkams tai tik sustiprins patriotinius jausmus, nes Lenkijai, anot istoriko, buvo skirta nugalėti bolševikus ir Leniną. Tik štai Lietuvos istorija čia pateikiama neobjektyviai, ignoruojant arba savaip pritaikant faktus. Bet perskaityti verta.