Knyga gal ir nėra iš pačių stipriausių, psichologine prasme, tačiau galima rasti tikrai gerų patarimų, kaip atsikratyti nerimo dėl menkniekų. Patarčiau perskaityti tiems kas augina vaikus, labiau gal paauglius, suprasti jų...

Knyga gal ir nėra iš pačių stipriausių, psichologine prasme, tačiau galima rasti tikrai gerų patarimų, kaip atsikratyti nerimo dėl menkniekų. Patarčiau perskaityti tiems kas augina vaikus, labiau gal paauglius, suprasti jų psichologiją, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip. Ką padaryti, kad jie įgautų daugiau pasitikėjimo savimi.
Labai patiko keletas minčių.
''Perfekcionizmas išties gali sugadinti gerus dalykus. Užuot leidęs mums pamatyti viską, ką padarėme gerai, jis reikalauja perdėtai susitelkti į vieną dalyką, kurio nepadarėme visu šimtu procentų."
"Vaikai pradeda bijoti iššūkių tik tuomet, kai pradeda save vertinti (esu šaunus arba nešaunus)."

Ši knyga buvo tarsi "Beveidžių aukų" priešistorė. Pats pasakojimas mane įtraukė nuo pat pirmojo puslapio. Kraujo bei žudynių čia taip pat netrūko. Autorius meistriškai bei labai realistiškai aprašo patį policijos darbą...

Ši knyga buvo tarsi "Beveidžių aukų" priešistorė. Pats pasakojimas mane įtraukė nuo pat pirmojo puslapio. Kraujo bei žudynių čia taip pat netrūko. Autorius meistriškai bei labai realistiškai aprašo patį policijos darbą bei ten dirbančius darbuotojus. Tiesa, šioje knygoje daugiau dėmesio yra skiriama Fabiano bei jo žmonos Sonjos santykiams. Man tai visai nekliuvo ir buvo įdomu sužinoti apie jo asmeninį gyvenimą šiek tiek daugiau.
Taip pat mane nustebino ir tai, kaip šioje knygoje rutuliojosi patys įvykiai bei kas už viso to slypėjo. Galbūt knygos pradžia gali pasirodyti šiek tiek chaotiška nes daug veikėjų bei veiksmo, tačiau perskaičius dar kelis skyrius viskas susidėlioja į savo vietas ir tampa daug aiškiau. Ši, antroji knygos dalis man patiko truputį mažiau nei "Beveidės aukos". Tačiau pati knyga tikrai verta skaitytojų dėmesio,o juolab tų, kurie mėgsta tokias istorijas. Tikrai su malonumu skaitysiu ir trečiąją knygą apie Fabianą Riską.

Tarpukaris, Lietuva po nepriklausomybės kovų žengianti pirmuosius laisvos valstybės žingsnius. Žvalgybinių institucijų žaidimai ir įdomus vyriškis, toks savotiškas Bondas :) Įdomiausia, kad, pasirodo, pagrindinis knygos...

Tarpukaris, Lietuva po nepriklausomybės kovų žengianti pirmuosius laisvos valstybės žingsnius. Žvalgybinių institucijų žaidimai ir įdomus vyriškis, toks savotiškas Bondas :) Įdomiausia, kad, pasirodo, pagrindinis knygos herojus sukurtas pagal realią kažkada gyvenusią asmenybę.

Tai trečioji šios autorės perskaityta knyga ir ji man labiausiai patiko. Apie skaudžius likimus, apie meilę, išsiskyrimą ir žiaurius išgyvenimus moterų, kurios kažkuo neįtikusios aplinkiniams būdavo uždaromos į...

Tai trečioji šios autorės perskaityta knyga ir ji man labiausiai patiko. Apie skaudžius likimus, apie meilę, išsiskyrimą ir žiaurius išgyvenimus moterų, kurios kažkuo neįtikusios aplinkiniams būdavo uždaromos į psichiatrines ligonines.

Man ši knyga apie kontrastus: apie šiltą ir šaltą, pietus ir šiaurę (knygos herojė pasakoja apie du visai skirtingus savo gyvenimus, - karštoje pietuose esančioje Brazilijoje bei šaltesnėje šiauresnėje Švedijoje); apie...

Man ši knyga apie kontrastus: apie šiltą ir šaltą, pietus ir šiaurę (knygos herojė pasakoja apie du visai skirtingus savo gyvenimus, - karštoje pietuose esančioje Brazilijoje bei šaltesnėje šiauresnėje Švedijoje); apie džiaugsmą ir skausmą (nemažai skausmingų išgyvenimų, patirtų gyvenant gatvėje, tačiau, kad ir kaip būtų keista, ne ką mažiau džiaugsmo akimirkų ir stipraus laimės jausmo išgyvenimo); apie begalinį norą gyventi ir šalia visuomet į nugarą kvėpuojančią mirtį; apie žmogiškumą ir nužmogėjimą esant nepatenkintiems pamatiniams fiziologiniams poreikiams. Taip pat apie besąlyginę motinos meilę, grožį ir laimę paprastume ir santykyje su kitu. Ne tik knygoje svarstoma ir parodoma, bet ir pačiai kyla mintis, kad turėdami daug mokame džiaugtis žymiai mažiau ir ne taip stipriai išgyvename laimės jausmą nei tie, kurie turi mažai, bet kuria nuoširdų santykį su kitu ❤ Parašyta lengvu stiliumi, pirmuoju asmeniu, todėl nesunku įsijausti, nusikelti į tas vietas, kuriose vaikšto, miega, žaidžia herojė.

Ši knyga man kvepia cinamoninėmis bandelėmis ir kakava 🙃 Labai džiaugiuosi, kad nusipirkau šią knygą @knygynu_tinklas_vaga dar 2019 metais prieš Kalėdas, o baigiau ją skaityti jau 2020-aisiais! Neįsivaizduoju geresnės...

Ši knyga man kvepia cinamoninėmis bandelėmis ir kakava 🙃 Labai džiaugiuosi, kad nusipirkau šią knygą @knygynu_tinklas_vaga dar 2019 metais prieš Kalėdas, o baigiau ją skaityti jau 2020-aisiais! Neįsivaizduoju geresnės užbaigti ir pradėti metams 😍 Knygoje fantazija persipina su realybe, ryškiai aprašomi charakteriai, kurie skaitant tampa tarsi šeimos nariai, kiekvienas su savo keistumais, džiaugsmais ir problemomis 💛 Gera nuotaika ir viltimi spinduliuoja 7-erių metų mergaitės natūralus naivumas, tiesmukumas, besąlygiškas žmonių priėmimas.. Ši knyga man buvo gylis paprastume ❤ O Fredrik Backman mano naujasis vykęs atradimas ! Tai autorius, mokantis įtraukiančiai, paprastai, bet ne prastai, pasakoti apie gilius ir prasmingus dalykus 😊❤ Pagrindinė knygos veikėja - 7-erių metų mergaitė, kuri be galo myli savo močiutę, su ja kartu keliauja į fantazijos kupiną pasaulį, klauso močiutės istorijų. Močiutė šioje istorijoje kaip mergaitės superdidvyris, ginantis nuo priešų, skausmo, teikiantis daug džiaugsmo ir priverčiantis tiek juoktis, tiek kartais mirti iš gėdos („Elsa nusivariusi nuo kojų ir iš tikro jau norėtų eiti gulti, tačiau negali, nes močiutė apmėtė policininkus kakais”). Vieną dieną ji, kaip fantazijos šalies riterė gauna užduotį, surasti lobius bei saugoti pilį. Mergaitė imasi šios užduoties ir netrukus supranta, jog jos ir močiutės fantazijų pasaulis nėra jau toks nerealus.
Vietomis istorija painoka dėl fantazijų pasaulio pavadinimų. Skaitant supranti, jog kiekvienas pasakos veikėjas, turi reikšmę ir tampa kiek sudėtingiau, kuomet kiekviename fantazijos pasaulio kampelyje imi ieškoti, spėlioti reikšmes. Tačiau tai tuo pačiu ir žavi.
Knygoje gvildenamos žmonių santykių temos. Tai, kas esame viduje ir tai, ką transliuojame aplinkiniams. Apie tai, jog kartais reikia žvelgti daug plačiau ir giliau. Ir suteikti žmonėms šansą.
Mintis: visi esame žmonės su savitomis praeitimis, savitu bagažu. Gyvename taip, kaip mokame. Dažnai verta pažvelgti giliau ❤