Fredrik Bachman tapo mano mylimu rašytoju. Lietuviškai išleistos trys knygos ir visos puikios. Aišku, Uvė lieka pačiu mylimiausiu herojumi, bet ir Brita Marija stebina, juokina, įkyri ir jaudina. Britai Marijai sunkiau, nes ją,...

Fredrik Bachman tapo mano mylimu rašytoju. Lietuviškai išleistos trys knygos ir visos puikios. Aišku, Uvė lieka pačiu mylimiausiu herojumi, bet ir Brita Marija stebina, juokina, įkyri ir jaudina. Britai Marijai sunkiau, nes ją, turbūt, daugelis lygina su Uve. Bet šie abu sukurti personažai yra labai skirtingi, panašūs tik tuo savitu keistumu, ir labai labai žavūs. Pasinaudosiu viena šios knygos veikėja - ir man Brita Marija tapo ta saulėta istorija :)

Mane žavi istorijos, kurių intriga kuriama laiškų ar dienoraščių pagrindu. O jei šalia dar plaukia bohemos gyvenimas, tai apie atsitraukimą nuo knygos negali būti nei kalbos.

“Laiškai iš praeities” pasakoja jaunos...

Mane žavi istorijos, kurių intriga kuriama laiškų ar dienoraščių pagrindu. O jei šalia dar plaukia bohemos gyvenimas, tai apie atsitraukimą nuo knygos negali būti nei kalbos.

“Laiškai iš praeities” pasakoja jaunos Dailės akademijos studentės Augustės šeimos paslaptį. Seneliui persikėlus į slaugos namus savo butą jis padovanoja anūkei Augustei. Netrukus po merginos įsikraustymo, bute pradeda vaidentis, naktimis girdėti keisti barniai. Pačios Augustės paveikslas tapomas kaip labai empatiško, sąžiningo bei altruistiško asmens, turinčio aukštas moralines nuostatas, kurių ji nepamins net dėl giminystės ryšių. Nesibaigiantys naktiniai košmarai ir vaiduoklio prašymai padėti, suvirpina Augustės širdį ir ji nusprendžia išsiaiškinti kas šiame name įvyko prieš daugelį metų. Vieną dieną, po grindimis, ji randa krūvą laiškų. Tuomet - laiškų siuntėją. Remiantis jo pasakojimais neprailgsta išsiaiškinti bei atskleisti visą istoriją.

Siužetas tikrai nėra sunkus ar sudėtingas. Sakyčiau netgi itin lengvas (susižavėjusi, kad rašoma apie vaiduoklius, knygą perskaitė ir mano 12 metų dukra). Norėjosi daugiau intrigos, detalių, gilumo. Visas pasakojimas praskriejo labai švelniai, labai paviršutiniškai. Vos susidūrus su kokia kliūtimi, ji būdavo tuoj pat pašalinama, problema nedelsiant išsprendžiama. Tai šiek tiek nuliūdino, sukėlė dirbtinumo įspūdį. Manyčiau, kad tai galėtų būti kelionės, skrydžio ar ramaus vakaro skaitinys, kuomet nesinori gilintis į detales, o tiesiog mėgautis lengvai plaukiančiu pasakojimu.

Nors tai buvo dar tik antroji perskaityta šios autorės knyga, bet jau dabar galiu teigti, jog ši autorė moka puikiai supinti kelias istorijas tarpusavyje bei nustebinti mus siužeto linija. Nors knyga nėra iš plonųjų, bet ji...

Nors tai buvo dar tik antroji perskaityta šios autorės knyga, bet jau dabar galiu teigti, jog ši autorė moka puikiai supinti kelias istorijas tarpusavyje bei nustebinti mus siužeto linija. Nors knyga nėra iš plonųjų, bet ji skaitėsi man greitai, tad jos apimties tikrai nėra ko bijoti. Galbūt pirmoji knygos dalis man pasirodė kiek nuobodoka,o vėliau skaitant darėsi vis įdomiau. Skaitant spėliojau, kas atsakingas už mažo berniuko likimą ir kodėl taip įvyko, bet įvykių sekos man atspėti nepavyko.. Tiesą pasakius, knygos atomazga manęs šimtu procentų neįtikino, bet nepaisant to, pati istorija buvo sukurpta iš tiesų labai neblogai. Tikiu, jog ir Jūs su Kate Morton knygomis praleisite puikų laiką, nes man būtent taip ir nutiko.

Knygos pradžia nuteikė labai optimistiškai, sudomino, ko negalėčiau pasakyti apie antrą knygos pusę...Tiesą sakant, tikėjaus tikrai daugiau. Galbūt neįsigilinau į pačią istoriją, skaičiau po ganėtinai ilgos pertraukos,...

Knygos pradžia nuteikė labai optimistiškai, sudomino, ko negalėčiau pasakyti apie antrą knygos pusę...Tiesą sakant, tikėjaus tikrai daugiau. Galbūt neįsigilinau į pačią istoriją, skaičiau po ganėtinai ilgos pertraukos, gal galva buvo prigrūsta kitų dalykų, kurie neleido geriau pajausti knygos, jos veikėjų... Žodžiu, iš antros knygos pusės tikėjaus tikrai daugiau, nelabai logiškai kai kurie dalykai atrodė. Bet čia tik mano nuomonė. Galbūt pasakojimo laikotarpiu tokie paties Bandinio išėjimai - grįžimai, kurie buvo knygoje pateikiami, egzistavo ir viskas su tuo gerai, tačiau manęs jie neįtikino. Iš dalies gaila, nes tik pradėjus skaityti, dėjau viltis, kad tai bus viena geresnių mano šiais metais perskaitytų knygų, tačiau, deja, ji lieka tokia per viduriuką.

Britu laiku Indija - idomus laikotarpis - savaip žavingas, bet ir prieštaringas. Knygos veiksmas vyksta 1919 m., Kalkutoje, Indijoje jau jaučiama išsilaisvinimo dvasia nors tai ivyks dar labai negreit (1947), i Kalkutą atvyksta...

Britu laiku Indija - idomus laikotarpis - savaip žavingas, bet ir prieštaringas. Knygos veiksmas vyksta 1919 m., Kalkutoje, Indijoje jau jaučiama išsilaisvinimo dvasia nors tai ivyks dar labai negreit (1947), i Kalkutą atvyksta naujas policijos pareigunas Semas Vindemas karo metu netekęs žmonos, priklausomas nuo morfijaus. Tuo pat metu Kalkutoje nužudomas gana aukštas pareigas ėjęs pareigunas ir Semas su savo bendradarbiais pradeda tirti šią bylą.
Tai nėra labai greitas, veiksmo detektyvas, yra keletas greitesniu epizodu, tačiau jie nepadaro knygos tikra veiksmo knyga. Skaitoma gana lengvai, intriga sakyčiau yra. Man patiko, tačiau tikriems detektyvo asams tai per smulki žuvelė. Lukesčius išpildė su kaupu.

Skambus pavadinimas “Meilės praktika” žada daug. Viršelio citata taip pat mintis išdykėliškai verčia šokti tango, kad jau netrukus tapsite lovos guru 🥰

O dabar rimtai - pirkdama knygą tikėjausi rasti autorės Ann...

Skambus pavadinimas “Meilės praktika” žada daug. Viršelio citata taip pat mintis išdykėliškai verčia šokti tango, kad jau netrukus tapsite lovos guru 🥰

O dabar rimtai - pirkdama knygą tikėjausi rasti autorės Ann Marlene Henning įžvalgas bei patarimus apie tarpusavio ryšio puoselėjimą. Aprašytus elgesio modelius, veiksnius, kurie santykius daro tvaresniais arba priešingai - priverčia juos braškėti. Tačiau... Knyga man priminė darbinius seksologės užrašus, atskleidžiančius specifiką ir kasdienybės užkulisius. Klientų konsultacijos, trumpos jų analizės. Šiek tiek autorės biografijos ir kelias iki tokios profesijos pasirinkimo. Skambiai žadėtieji “Meilės praktikos” patarimai kažkur pasimetė tarp visų tų (mano nuomone) antraeilių tekstų.

Skaitydama pradėjau nuobodžiauti. Kelis kartus netgi pagalvojau apie tai, kad nebaigsiu šios knygos, bet visgi įveikiau. Nepasakyčiau, kad radau kažkokių įdomių minčių ar apčiuopiamos naudos. Nepatiko 😔

Parašyta visai įdomiai kaip tais laikais, nors labai daug intarpų, nukrypimų apie šalies istoriją. Keista, jog nerašo, kad keliavo dviese su A. Poška, nors vienoj nuotraukoj jis yra. Nepabaigiau, nes pritrūko intrigos....

Parašyta visai įdomiai kaip tais laikais, nors labai daug intarpų, nukrypimų apie šalies istoriją. Keista, jog nerašo, kad keliavo dviese su A. Poška, nors vienoj nuotraukoj jis yra. Nepabaigiau, nes pritrūko intrigos. Aprašyti įspūdžiai gan smulkiai, tačiau gan sausai. Žinoma, paskaitinėti verta, kam įdomu senų laikų kelionės ir tuomečių valstybių kultūrinės, geografinės bei politinės ypatybės.

🐭 Jau ne kartą teko apžvalgose skaityti, kad lūkesčiai šiai knygai buvo tiesiog per dideli. Tai vat ir aš pritariu, kad autorė savo ankstesniais romanais “Tarp pilkų debesų” ir “Druska jūrai” kartelę užkėlė...

🐭 Jau ne kartą teko apžvalgose skaityti, kad lūkesčiai šiai knygai buvo tiesiog per dideli. Tai vat ir aš pritariu, kad autorė savo ankstesniais romanais “Tarp pilkų debesų” ir “Druska jūrai” kartelę užkėlė labai aukštai. Gal dėl to, kad anie romanai vienaip ar kitaip siejosi su Lietuvos istorija, o gal dėl daug detalesnio istorinio laikotarpio nupaišymo, bet šis romanas “Kuždesių fontanas” buvo daug daug silpnesnis nei ankstesnės autorės knygos. Man ši knyga labiau priminė lengvą romaną (nes net meilės istorija gan nuspėjama) su keliomis šiurpesnėmis istorinėmis detalėmis. Vis dėlto romanas pakankamai įdomus, tikrai aprašoma įdomių istorinių faktų apie Ispaniją ir laikotarpį po pilietinio karo, taip pat romane nemažai intrigų, kurios atsiskleidžia tik knygos pabaigoje.