Džonatanas N. Gryfas - arogantiškas, pasipūtęs, pasiturintis ir nieko stebėtino, kad išsiskyręs “Griefson&Books” leidyklos savininkas. Hana - įsimylėjusi, veikli, nenustygstanti vietoje optimistė, tiesiog spinduliuojanti...

Džonatanas N. Gryfas - arogantiškas, pasipūtęs, pasiturintis ir nieko stebėtino, kad išsiskyręs “Griefson&Books” leidyklos savininkas. Hana - įsimylėjusi, veikli, nenustygstanti vietoje optimistė, tiesiog spinduliuojanti pozityvumu.

Ir štai, Naujų metų rytą, jų gyvenimus sujungia Hanos vaikinas Simonas (!), ant Džonatano dviračio rankenos, palikęs Naujųjų išvakarėse mylimosios jam dovanotą darbo kalendorių su užduotimis suplanuotomis metams į priekį. Kokios priežastys paskatino Simoną taip pasielgti? Kokia tikroji kalendoriaus paslaptis? Ir kaip jis pakeitė Džonatano gyvenimą?

Vos aptikęs radinį, sąžiningasis ponas Gryfas nedvejodamas imasi tikrojo kalendoriaus savininko paieškų. Apsvarstęs radinių biuro, skelbimų laikraščiuose ir kitus variantus, galiausiai nusprendžia savininko ieškoti lankydamas kalendoriuje suplanuotus renginius, bei vykdydamas surašytus nurodymus. Nauji įsipareigojimai gerokai subraškina komforto zonos ribų siūles, suteikia galimybę gyvenimą pamatyti kitomis spalvomis, suvokti praeities klaidas. Atveria duris naujoms patirtims, bei kardinaliai pakeičia požiūrį į pasaulį.

Kam rekomenduočiau paskaityti šią knygą:
⚜️ tiems, kuriems trūksta motyvacijos bei įkvėpimo pradėti kažką naujo.
⚜️ kurie skendi savigraužos ir demotyvacijos rūke.
⚜️ populiariosios psichologijos (Dievas visada keliauja incognito, Žvelk tolyn ir pan.) knygų mėgėjams.

Skaičiau, kad perskaityčiau.Bet knyga nuvylė, kartais net ne viską suvokdavau iš karto, labai painiai parašyta. Pirma dalis buvo įdomesnė. Įdomios vietos, kur aprašomos dailės galerijos, paveikslai. Džiuditos charakteris net...

Skaičiau, kad perskaityčiau.Bet knyga nuvylė, kartais net ne viską suvokdavau iš karto, labai painiai parašyta. Pirma dalis buvo įdomesnė. Įdomios vietos, kur aprašomos dailės galerijos, paveikslai. Džiuditos charakteris net atskleistas kažkaip kitaip, nei pirmoje knygoje. Jos mintys, sekso scenos, žudynių planavimai slėgė. Gaila, kad knyga nuvylė savo prasme, nes rašytojos stilius - gana lengvas ir subtilus...

Taip prasideda knyga:

„Aš gimiau Bombėjaus mieste ... anuo metu. Ne, nieko nebus, nuo datos niekur nedingsi: aš gimiau Narlikaro gimdymo namuose 1947m. Rugpjūčio 15-ąją. O laikas? Laikas irgi svarbus... Iš tikrųjų mušant...

Taip prasideda knyga:

„Aš gimiau Bombėjaus mieste ... anuo metu. Ne, nieko nebus, nuo datos niekur nedingsi: aš gimiau Narlikaro gimdymo namuose 1947m. Rugpjūčio 15-ąją. O laikas? Laikas irgi svarbus... Iš tikrųjų mušant vidurnaktį... aš šlamštelėjau į pasaulį kaip tik tą akimirką, kai Indija tapo nepriklausoma... okultinės tų mandagiai sveikinančių laikrodžių tironijos buvau paslaptingai prikaustytas prie istorijos, mano lemtis amžinai prirakinta prie mano šalies likimo. Trisdešimt metų negalėjau ištrūkti. Aiškiaregiai spėjo mano ateitį, laikraščiai šventė mano atėjimą, politikai patvirtino mano autentiškumą. Mano nuomonės niekas neklausė. Aš, Salymas Sinajis...“

Knyga parašyta 1981 metais. Už šią knygą rašytojas gavo Booker apdovanojimą. Bet, negana to, ši knyga įvertinta kaip geriausia knyga iš knygų per 25 metus, kurios tik buvo gavusios Booker apdovanojimą. Taigi tai jau - knygų knyga. Tiesa ta, kad visos nominuotos, apdovanotos knygos yra nelengvos skaityti. Knyga stora, pilna indiškų spalvų ir kvapų, maisto, tradicijų, mąstymo. Lyg skaičiau kažkur, kad šią knygą rašytojas parašė gavęs honorarą už pirmą knygą ir nusprendė honorarą išleisti ilgai kelionei po Indiją. Gal tai ir tiesa, nes romanas tikrai nukėlė į tą šalį. Aš skaitydama visiškai nesuabejojau perteikiamais išgyvenimais, jausmais, aplinka, lyg tikrai pats rašytojas gyveno tuo laiku ir viską pats savo kailiu išgyveno, kaip kad pagrindinis šios knygos herojus. Šiaip, Salman Rushdie, irgi gimęs 1947 metais.

Viename iš interviu Salman Rushdie yra pasakęs: „Rašytojas privalo būti maištininkas“. Nežinau, apie ką jis rašė savo kitoje knygoje „Šėtoniškos eilės“, kad musulmonų dvasinis lyderis buvo paskelbęs jam mirties nuosprendį, bet „Vidurnakčio vaikuose“ tikrai yra atvirų pasakymų apie Indiros Gandhi politiką ir nepaprastąją padėtį. Gal tai knyga nėra kritikuoti, bet buvo susieta su vidurnakčio vaikų likimu. O buvo taip kaip buvo. Vieną citatą radau knygoje „Indira yra Indija, o Indija yra Indira“... Šita frazė tikrai buvo pasakyta Kongreso partijos prezidento, kai 1977 metais Indira Gandhi buvo dominuojanti persona Indijos politikoje. Knygoje ji buvo vadinama tiesiog Našlė. Ir dar: ...“Bet ji turėjo plaukus, baltus vienoje pusėje ir juodus kitoje; nepaprastoji padėtis irgi turėjo baltąją pusę – viešą, matomą, dokumentais pagrįstą istorikams skirtą – ir juodąją, paslaptingą, nutylėtą klaikynę, kuri ir turėtų mus dominti.“ Tikrai nežinojau, kad Indira Gandi turėjo tokią šukuoseną – juodai baltą, bet tikrai taip yra.

Žodžiu, daug galima kalbėti, stebėtis šita knyga. Ko gero, galima ją skaityti ir ne vieną kartą. Ji tikrai puiki. Ir turi dar vieną geros knygos savybę – ji nenuspėjama. Mane ji stebino iki pat pabaigos.

Perskaičiusi vienos knygų blogerės trumpą apžvalgą apie šią knygą, kurioje buvo pliūpsnis teigiamų atsiliepimų, po kelių dienų iš knygyno grįžau kartu su šiuo pirkiniu. Deja manęs ji taip smarkiai nesužavėjo....

Perskaičiusi vienos knygų blogerės trumpą apžvalgą apie šią knygą, kurioje buvo pliūpsnis teigiamų atsiliepimų, po kelių dienų iš knygyno grįžau kartu su šiuo pirkiniu. Deja manęs ji taip smarkiai nesužavėjo. Kadangi kiekvieno žmogaus požiūris, suvokimas ir patirtys skirtingos, tad tose pačiose knygose mes galime atrasti skirtingus perliukus, arba priešingai – jų nepastebėti.

Knyga sudaryta iš 6 skyrių, juose nagrinėjamos 6 pagrindinės problemos su kuriomis susiduria žmonės kurdami bendrą gyvenimą. Tie, kuriems ši knyga būtų pirmasis tokio pobūdžio skaitinys, tikrai ras daug naudingos informacijos kaip pradžią už ko užsikabinti tolimesniems ieškojimams, kurie atvers akis pamatyti juos lydinčias problemas ir suteiks galimybę sprendimų paieškai. Tačiau tie, kurie yra skaitę panašaus pobūdžio literatūrą, ne kartą analizavę santykių temą arba praktikoje jau taiko tam tikrus metodus, nežinau ar atras kažką smarkiai naujo ir naudingo.

Kad būsimiems skaitytojams nesusidarytų klaidingas įspūdis knygą renkantis pagal jos pavadinimą, norėčiau paminėti, kad ši knyga ne apie santuoką, o apie santykius. Ji tinka ne tik tai publikai, kuri gyvena vedybinį gyvenimą, tačiau ir tiems, kurie kuria bendrą gyvenimą kartu, teisiškai neįregistravę santuokos.

Objektyviai vertinant knyga nebloga. Jeigu norite paanalizuoti savo ir antros pusės ryšį, prašom – švieskitės 😊

🐭 Ši knyga dar kartą man patvirtino mintį, kad asmeniškai man amerikiečių literatūra apie asmenybės tobulėjimą, motyvaciją, psichologiją yra tiesiog per silpna lyginant, pavyzdžiui, su trečio tūkstantmečio...

🐭 Ši knyga dar kartą man patvirtino mintį, kad asmeniškai man amerikiečių literatūra apie asmenybės tobulėjimą, motyvaciją, psichologiją yra tiesiog per silpna lyginant, pavyzdžiui, su trečio tūkstantmečio psichologija ar su Rytų filosofijos lobiais. Skaičiau šią knygą ir mintyse vis lyginau su tuo, ką esu skaičiusi moterų tematika anksčiau, tad padariau išvadą- jei norite būti nelaimingos, sirgti depresija, neturėti vidinės ramybės ir harmonijos- tai vat prašau jums vadovėlis pakeliui į tai. Net pati autorė rašė, jog moterys išėjo iš namų, pradėjo dirbti kaip vyrai, uždirbti kaip vyrai, bet laimingesnės ne tapo. Tad autorės mintys tarsi veda prie to, kad moterys dar turi ir elgtis kaip vyrai ir būti kaip vyrai, bet gal mes einame ne į tą pusę? Nes aš niekada nesutiksiu su mintim, kad moterys ir vyrai yra lygūs. Taip, knygoje yra nuostabių pavyzdžių apie drąsias moteris, apie moterų judėjimus, aš pilnai sutinku su mintimis, apie auklėjamas tobulas mergaites, apie judėjėjimo #metoo svarbą ir panašiai, tačiau knyga neturi ypatingo svorio, nes apart kelių mokslinių tyrimų ar New York Times paminėjimų, knygos pagrindą sudaro tik asmeniniai vargani pastebėjimai. Esu skaičiusi apie tobulų mergaičių auginimą, geros mergaitės sindromus tokios literatūros, kad paskui vaikštai tris paras kaip su kuolu trenkta vis galvodama: “Tai štai iš kur visa tai”!, o štai šioje knygoje viskas tarsi slysta paviršiumi, nėra gylio. Knyga tiks pradedantiems domėtis tam tikromis temomis, tačiau labai rekomenduoju perfiltruoti informaciją. Ši knyga tikrai nekeliaus į mano naujų namų knygų lentyną, tad manau neužilgo ją padovanosiu kažkam, kam galbūt ši knyga bus naudingesnė, nes nėra ji tokia prasta, kad galėčiau ją išmesti, tikrai yra įdomių dalykų, gal tik aš labai išranki tokiai literatūrai.

Knyga, kuri įtraukia nuo pirmų puslapių ir nepaleidžia. Puikiai parašyta, išlaikyta įtampa, netikėtumo momentai. Maniau tik H. Coben taip moka 🙂 pasirodo jau ne 🙂 Autorė man nauja, ėmiau knygą į rankas visiškai nieko...

Knyga, kuri įtraukia nuo pirmų puslapių ir nepaleidžia. Puikiai parašyta, išlaikyta įtampa, netikėtumo momentai. Maniau tik H. Coben taip moka 🙂 pasirodo jau ne 🙂 Autorė man nauja, ėmiau knygą į rankas visiškai nieko nežinodama. Nustebino 🙂 o su nežinomais autoriais man taip retai būna 🙂

Jau nuo pat pirmųjų puslapių ši knyga man labai patiko. Istorija įtraukianti, o įvykiai nenuspėjami. Nors knygoje buvo tikrai daug veikėjų, bet visi jie "lipo" ir pačiam pasakojimui pasirodė tikrai svarbūs.
Skaitydama...

Jau nuo pat pirmųjų puslapių ši knyga man labai patiko. Istorija įtraukianti, o įvykiai nenuspėjami. Nors knygoje buvo tikrai daug veikėjų, bet visi jie "lipo" ir pačiam pasakojimui pasirodė tikrai svarbūs.
Skaitydama žavėjausi Mia, ji kaip asmenybė pasirodė labai charizmatiška bei įdomi. Manyčiau, jog sutiksite ir jūs, kad dažniausiai bene pagrindinis veikėjas būna detektyvas.. Nėra labai daug tokio žanro knygų, kuriuose pagrindinis personažas būtų moteris.. Tad visados tokios istorijos sudomina mane. O ši tikrai manęs nenuvylė. Jau su nekantrumu lauksiu, kada skaitysiu antrąją šios knygos dalį. Tikiu, jog neteks nusivilti. Šią tikrai rekomenduočiau perskaityti detektyvų mylėtojams. Garantuoju, jog skaitant laikas neprailgs.

Ką galima pasakyti apie šią knygą - neiprastas kurinys tiek ausims, tiek akims. Bandžiau klausyti kurinio audiotekoje - supratau, kad tai sunkiau nei skaityti tekstą, nors iš kitos pusės šioje knygoje daug filosofijos nėra....

Ką galima pasakyti apie šią knygą - neiprastas kurinys tiek ausims, tiek akims. Bandžiau klausyti kurinio audiotekoje - supratau, kad tai sunkiau nei skaityti tekstą, nors iš kitos pusės šioje knygoje daug filosofijos nėra. Tiesiog vieno vaikino iš Šiauliu gyvenimas, meilės ir bandymai surasti save.
Knyga išties rekomenduotina, kaip išsiskyrianti dėl teksto imantrumo.