Tai istorinis Amerikos lietuvės dienoraštis apie Lietuvą Sąjūdžio metais. Būdama studentė ji atvyko stažuotei į Vilniaus Universitetą. Atvykusi į tėvų šalį, ji visus nustebina paprastumu ir kad moka lietuvių kalbą....

Tai istorinis Amerikos lietuvės dienoraštis apie Lietuvą Sąjūdžio metais. Būdama studentė ji atvyko stažuotei į Vilniaus Universitetą. Atvykusi į tėvų šalį, ji visus nustebina paprastumu ir kad moka lietuvių kalbą. Giminaičiai ją pagloboja, atsiųsdami į bendrabutį maisto, kurį paslapčia valgo vienas iš darbuotojų. Giminaičiams perspėjant, jog ji turi būti atsargi politinėmis temomis, ji ima ir lankosi mitinguose, susibūrimuose, kur lietuviai dalijasi lietuvių kultūra ir papročiais. Labai gražiai aprašomas Naujųjų metų sutikimas su folkloristais Rumšiškėse su tradiciniais lietuvių valgiais ir dainomis. Taip pat knygos autorė lankosi ir Prūsijoje, kur yra visa lietuvių kalbos ir kultūros iždas. Ji susidūria ir su kasdieniais žmonių sunkumais tuo metu: eilėmis prie maisto, būtinų higienos ir rūbų trūkumu, alkoholizmu, žmonių nekultūringumu…Bet tai jos neatstūmia, o priešingai, motyvuoja prisidėti prie Lietuvos Sąjūdžio. Užmezga ryšius su Lietuvos rašytojais, visuomenininkais; išverčia lietuviškus eilėraščius ir knygas į anglų kalbą.
Iš Sigito Gedos laiško Laimai: “Laisvas žmogus tas žmogus, kuris sugeba pakilti virš materijos pasaulio ir tikėti, ir būti… Bet ir čia yra tūkstantis “bet”… (pridėsiu - ir mylėti).”

Įdomi istorija apie palikimą ir už jo pasislėpusią liūdną istoriją apie meilę, kerštą ir kaltę. Nepaisant to praeities istorijos liūdnumo, knyga optimistinė, įkvepianti pokyčiams ir alsuojanti meile knygoms bei mažiems...

Įdomi istorija apie palikimą ir už jo pasislėpusią liūdną istoriją apie meilę, kerštą ir kaltę. Nepaisant to praeities istorijos liūdnumo, knyga optimistinė, įkvepianti pokyčiams ir alsuojanti meile knygoms bei mažiems jaukiems knygynams.

Fitzek'as ir vėl eilinį kartą mane apmulkino.. Ši istorija susukta, įsukta, persukta ir perpinta kaip tik įmanoma 🤭 Skaitai ir spėlioji kas už viso to slypi ir visi veikėjai vienokiu, ar kitokiu momentu atrodo savaip...

Fitzek'as ir vėl eilinį kartą mane apmulkino.. Ši istorija susukta, įsukta, persukta ir perpinta kaip tik įmanoma 🤭 Skaitai ir spėlioji kas už viso to slypi ir visi veikėjai vienokiu, ar kitokiu momentu atrodo savaip įtartinti. Nors teorijų turėjau ne vieną, tačiau atomazgos man nuspėti vis dėlto man nepavyko.. Galiu lažintis, jog autorius ir Jums susuks galvelę taip, jog užvertę paskutinį lnygos puslapį dar kurį laiką negalėsite atsigauti. Buvo stipru 🖤
Psichologinių trilerių gerbėjams mano nuoširdi rekomendacija!

Užvertusi paskutinį šios knygos puslapį - ilgesingai atsidusau.. Iš dalies man smagu, jog pagaliau kartu su seserimis sužinojau tiesą apie tėvą Atlantą bei kiekvienos iš seserų atsiradimą šioje šeimoje. Tačiau tuo pačiu...

Užvertusi paskutinį šios knygos puslapį - ilgesingai atsidusau.. Iš dalies man smagu, jog pagaliau kartu su seserimis sužinojau tiesą apie tėvą Atlantą bei kiekvienos iš seserų atsiradimą šioje šeimoje. Tačiau tuo pačiu man ir liūdna, nes metas stsisveikinti su šia serija. Tikiu, jog tiems, kurie skaitėte šią knygų seriją, Lucinda taip pat kaip ir man, padovanojo nuostabų laiką su šiomis knygomis. Jas skaitant man neprailgo nei viena skaitymo minutė.
Šioje knygoje pagaliau sužinojome visą Atlanto gyvenimo isroriją pradedant jo vaikyste ir užbaigiant išėjimu iš šio pasaulio. Buvo smagu iš arčiau susipažinti su šia paslaptinga asmenybe. Paaiškėjo, jog tai didelės širdies bei gyvenime daug neteisybės patyręs vyras, kuris visą savo meilę atidavė ne kam kitam, o savo dukterims.

Pirmasis Eridano leidyklos Konano serijos tomas. Išleistas 2001 metais, tad vertimas, ypač pirmojoje pusėje, pastebimai stokojantis Taip ir nesupratau, ar čia grynai originalus autoriaus kūrinys, ar vienas iš tų perrašytų po jo...

Pirmasis Eridano leidyklos Konano serijos tomas. Išleistas 2001 metais, tad vertimas, ypač pirmojoje pusėje, pastebimai stokojantis Taip ir nesupratau, ar čia grynai originalus autoriaus kūrinys, ar vienas iš tų perrašytų po jo mirties. Vienaip ar kitaip, senas ir sunkiai konkuruojantis su šiuolaikiškesnėmis fantastininėmis knygomis, tik gal įdomus kaip vienas iš kai kurių tendencijų pradininkų.

Mano manymu, bene vienintelis tikrai dėmesio vertas dalykas šioje knygoje - vaizdingi aplinkos aprašymai. Siužetas ir veikėjai buvo gana sausi, todėl ne itin įdomūs. Konanas - raumenų kalnas, pasižymintis ypač didele jėga, drąsa, aistra kautynėms bei moterims (visoms gražioms moterims, ne tik savo išrinktajai Belitai), ir prastai veikiančiu moraliniu kompasu. Tai ne joks už teisybę kovojantis herojus. Labiau antiherojus. Be skrupulų gali išskersti visą prekybinį laivą. Civilizacija jam nepatinka, mirčių negedi, nes vistiek visi mirs anksčiau ar vėliau. Pats save laiko vagimi, valkata, piratu ir nuotykių ieškotoju. Priešai jo bijo, draugai garbina vos sutikę, gražuolės kabinasi ant kaklo, irgi vos sutikusios.
"Visame pasaulyje nėra tokio vyro kaip tu, Konanai. Padaryk mane savo verge, ir aš būsiu laiminga, kaip niekada anksčiau."
Skamba kaip iš kokios meksikiečių telenovelės 😄

Moterys knygoje iš pirmo žvilgsnio atrodo atiprios ir savarankiškos, nes jos - aukšto rango žynės, karžygės princesės, ar piratų laivo kapitonės, bet tikroji jų paskirtis yra kabintis Konanui ant kaklo, būti egzotiškomis gražuolėmis, ir taip skaitytojui pabrėžti jo išskirtinį patrauklumą. Gal tai ir buvo kažkas progresyvesnio knygos parašymo laikais, bet dabar tai įspūdžio tikrai nedaro.

Man kūrinys galutinai nusileido į dugną, kai apie vieną karžygę veikėją, kuriai Konanas aiškino, kad ji jam kaip sesuo ir pan., jis sumintijo taip:
"Nebūtų šalia jos žemiečių, kurie to tikrai nenorėtų pamatyti, jis paprasčiausiai pamirštų visokius mandagumus ir ją išprievartautų."
Ką ir bepridursi. Senų laikų "male power fantasy" kvadratu.

Taigi, šią knygą rekomenduočiau tik labai susidomėjusiam ar smalsiam skaitytojui, nebijančiam nusivilti.

Sebastianas Belis atsibunda miške visai pasimetęs, be atminties, sužalotas, su vienintele mintimi galvoje: „Ana“. Jam reikia išgelbėti Aną, nes kažkoks vyras ją nusivijo mišku ir po to girdėjosi šūvio garsas, o paskui...

Sebastianas Belis atsibunda miške visai pasimetęs, be atminties, sužalotas, su vienintele mintimi galvoje: „Ana“. Jam reikia išgelbėti Aną, nes kažkoks vyras ją nusivijo mišku ir po to girdėjosi šūvio garsas, o paskui tas pats vyras jam numetė kompasą ir liepė eiti į rytus. Bet kas ta Ana? Jis nė pats to nežino.

Atrodė, kad visa knyga ir suksis apie tai, kaip Belis atgaus atmintį, ir tada dėliosis visas paveikslas. Pirmas skyrius ir buvo visas apie daktarą Belį. Bet atėjo antra diena ir veikėjas atsibudo kaip liokajus.

Tada pasirodo Maro daktaras ir paaiškina veikėjui bei skaitytojui, kad reikia išaiškinti žmogžudystę: kas nužudo Eveliną Hardkesl; tada ateiti prie ežero 23val ir įvardinti žudiką. Tam veikėjas turi aštuonis skirtingus kūnus. Jeigu žudikas nebus įvardintas, istorija suksis vėl ratu, kol užduotis bus įvykdyta.

Tad skirtinga diena, skirtingas veikėjo kūnas. Kai kas kartojasi, nes veikėjai persipina dienoje, kai kas aiškėja, kai kas įtraukiama naujo ir paklaidina dar labiau. Be to, veikėjas ne vienas toks. Yra ir kiti, kurie nori ištrūkti iš Blekhito ir turi padaryti tą pačią užduotį. Yra intriga: kuo galima pasitikėti, kas tavimi naudojasi, gal visi naudojasi. Išaiškinti žmogžudystę ir įvardinti žudiką gali tik vienas.

O dar yra įtraukiamas Vežikas, kuris medžioja herojaus šeimininkus ir juos žudo. Tad atsiranda baimės elementas.

Ir kas ta Ana?

Prie dabartinių įvykių dvare dar yra ištraukiamas vienas senas įvykis, devyniolikos metų senumo. Tada dalyvavo tie patys svečiai ir dabar sukviesti tie patys, tad nagrinėjant Evelinos Hardkesl ryšius ir santykius su aplinka, išlenda senos šeimos paslaptys, kurios pasakojimui suteikia dar daugiau painumo.

Žodžiu, painumo čia sočiai iki pačios pabaigos.

„- O jeigu ją išgelbėsiu, kas tada?
- Nemanau, kad tai įmanoma, ir bijau, kad šios pastangos tik apsunkintų tavo tyrimą, tačiau mano pasiūlymas galioja bet kokiu atveju. Vakar, kaip ir visais ankstesniais vakarais, Evelina buvo nužudyta. Net jeigu tu ją šiandien išgelbėsi, šio fakto tai nepakeis. Įvardink man žmogų, kuris nužudo ar planuoja nužudyti Eveliną Hardkesl, ir aš tave išvaduosiu.“ (192 p.)