Galima sakyti, kad šita knyga yra „Chirurgas“ tęsinys. Yra panaudotas tas pats blogietis, kuris turėtų sau ramiai sėdėti kalėjme, bet va, ima ir pabėga iš jo, praėjus vieneriems metams. O šiaip, Bostono apylinkėse...

Galima sakyti, kad šita knyga yra „Chirurgas“ tęsinys. Yra panaudotas tas pats blogietis, kuris turėtų sau ramiai sėdėti kalėjme, bet va, ima ir pabėga iš jo, praėjus vieneriems metams. O šiaip, Bostono apylinkėse siautėja kitas blogietis, bet ne šiaip sau, o maniakas su savo parašu ir savo veikimo ritualais. Kaip ir akivaizdu, kad tai kitas žmogus, ne Chirurgas, bet nusikaltimo vietoje jis kai ką palieka taip pat kaip ir Chirurgas - tvarkingai sulankstytus moters naktinius marškinius. Toks įkaltis detektyvei Ricoli yra ženklas, kad nagus prikišęs jos sulaikytasis Chirurgas. Bet kaip? Juk Chirugas kol kas kalėjime.

Knyga yra filmo „Kaulų kolekcininkas“, serialų „CSI“ ir „Kaulai“ junginukas.

Chirurgo pasvarstymai, jam būnant kalėjime. Bet nesakykit, paskaičius tokias mintis, juk užpuola stiprus nejaukumo jausmas? Aplinkui yra milijonai žmonių ir ką mes žinom apie jų fantazijas? Kiti juk šventai tiki, kad jų fantazijos turi išsipildyti ir nebūtinai kitiems nepakenkiant.

„Klajoji miesto gatvėmis, įtrauki praeinančių moterų kvapų. Ne vaistinėse siūlomų, nieko nevertų, gėlėmis prakvipusių purškalų, bet tikro moters prakaito arba saulės sušildytų moters plaukų aromato. Vasaros dienomis sustoju prie kitų pėsčiųjų, laukiančių, kol ties perėja užsidegs žalia šviesa. Kas tau pastebės apgultame gatvės kampe, kad yž tavęs stovintis vyras palinksta artyn ir uosto tavo plaukus? Argi pastebėtum, kad šalia esantis vyras spokso į tavo kaklą, fiksuoja, kur tvinksi tavo pulsas, kur, jo žiniomis, tavo oda kvepia skaniausiai.
Bet niekas nepastebi. Perėjoje užsidega žalia šviesa. Minia pajuda. O moteris žingsniuoja visiškai nesuprasdama, visiškai neįtardama, kad medžiotojas užuodė jos kvapą.“ (53p.)

Dar viena puiki knyga į koncentracijos stovyklų temą. Daug temų paliečia autorė. Tai ne vien karas ir bandymas išgyventi stovyklose, tai meilė, pasiaukojimas, tėvų ir vaikų santykiai, tai psichikos ir fizinės sveikatos...

Dar viena puiki knyga į koncentracijos stovyklų temą. Daug temų paliečia autorė. Tai ne vien karas ir bandymas išgyventi stovyklose, tai meilė, pasiaukojimas, tėvų ir vaikų santykiai, tai psichikos ir fizinės sveikatos suluošinimas ir sveikimo kelias, tai žmonių įsitraukimas arba ignoravimas to, kas vyksta šalia ar kitoje šalyje, tai politika ir žmonių buvimas marionetėmis..ir daug daug visko rasite knygoje perskaitę. Bet labiausiai tai sukrečia visas absudro buvimas, nes kodėl už ką ir kaip taip galima su žmonėmis elgtis...

Kadangi esu mačiusi gal tik pusantro šios serijos filmo, nežinau, ar ši priešistorė buvo kur pavaizduota, todėl buvo tik dar įdomiau sužinoti, kaip viskas prasidėjo. Du vaikai nubloškiami į kitą pasaulį, nedoro dėdės...

Kadangi esu mačiusi gal tik pusantro šios serijos filmo, nežinau, ar ši priešistorė buvo kur pavaizduota, todėl buvo tik dar įdomiau sužinoti, kaip viskas prasidėjo. Du vaikai nubloškiami į kitą pasaulį, nedoro dėdės sukurtų stebuklingų žiedų pagalba, kur patiria įvairiausių nuotykių, susipažįsta su nedorąja ragana ir netyčia atgabena ją į naująjį pasaulį. Bet net patys to nesitikėdami, gauna privilegiją stebėti, kaip sukuriama Narnija.

Dar vienas istorinis grožinės literatūros romanas, kuriame atskleidžiama tuometinė realybė bei patiriami išgyvenimai.
Lengvai skaitoma istorija, kurioje nebuvo tiek daug žiaurumo bei smurto, kaip kitose šio žanro knygose. Nors...

Dar vienas istorinis grožinės literatūros romanas, kuriame atskleidžiama tuometinė realybė bei patiriami išgyvenimai.
Lengvai skaitoma istorija, kurioje nebuvo tiek daug žiaurumo bei smurto, kaip kitose šio žanro knygose. Nors ir buvo pasakojama apie baisius dalykus, tačiau knyga nestokoje vilties bei šviesos. Izaokas bei Sofija buvo tie žmonės, kurie verti didžiausios pagarbos. Jie nepaisant žiaurių aplinkybių "nepametė savęs" ir vis dėlto išliko žmonėmis. Tokiais, kuriems nebuvo svetimas kito skausmas.
O kur dar Olivija, kurios ryšys su broliu tiesiog nepakartojamas. Tokiomis akimirkomis supranti, jog reikia be galo vertinti brolių bei seserų ryšį. To niekas gyvenime nepakeis.
Nors ši knyga man tikrai patiko, tačiau didelių jausmų bei kibirkščių man ji nesukėlė. Šia tematika skaityta "Aušvico smuikininkė" man patiko labiau, tačiau "Gydytojo dukra" tikrai patiks mėgstantiems Aušvico temą.

Kas esate nors kartą skaitę Kimberly Belle trilerį, tikrai puikiai žinote, jog autorė meistriškiai kuria kupiną įtampos siužetą bei įpina nenuspėjamų įvykių. Ši istorija taip pat buvo ne išimtis.
Tikrai pagaulus...

Kas esate nors kartą skaitę Kimberly Belle trilerį, tikrai puikiai žinote, jog autorė meistriškiai kuria kupiną įtampos siužetą bei įpina nenuspėjamų įvykių. Ši istorija taip pat buvo ne išimtis.
Tikrai pagaulus siužetas, gyvi bei charizmatiški veikėjai. Nors šioje istorijoje visas veiksmas vyksta praktiškai namų vsldose, tačiau skaityti buvo tikrai įdomu ir autorė "užsuko" vertą dėmesio siužetą. Rekomenduočiau tikrai trilerių gerbėjams. Manau, jog ši knyga tikrai įneš naują gūsį trilerių padangėje.

„Šiandien jie ras jos kūną. Šiandien jie sužinos, kad mes sugrįžome.“

Bostonas sulaukia dviejų panašių žmogžudysčių. Tai moterys, kurioms gyvoms esant yra išpjaunama gimda, o paskui perpjaunamas kaklas. Toks žudymo...

„Šiandien jie ras jos kūną. Šiandien jie sužinos, kad mes sugrįžome.“

Bostonas sulaukia dviejų panašių žmogžudysčių. Tai moterys, kurioms gyvoms esant yra išpjaunama gimda, o paskui perpjaunamas kaklas. Toks žudymo braižas jau yra užfiksuotas duomenų bazėje ir tai įvyko Savanoje prieš du metus. Bet tada moterų kankintojas ir žudikas buvo aukos nušautas ir byla baigta. Po to karto tylu ramu buvo du metus. Kol tai nepasikartojo Bostone. Kas tai yra? Žudikas gyvas? Neįmanoma. Yra kopijuotojas? O jeigu ne?
Nusikaltimų panašumas nuveda tyrėjus pas priimamojo chirurgę Kateriną Kordel. Tai ji ir buvo ta moteris, kuri nušovė garsųjį Savanos prievartautoją ir žudiką Endrių Kaprą.

Žudikas save vadina medžiotoju. Jis ieško silpnų moterų, kurios gyvena baime. Tada jis gali jas stebėti ir mėgautis jų baime, kuri jam yra tikras aromatas. Svarbiausia yra siaubas jų akyse... kaip zebro, į kurio kaklą įsisiurbia plėšrūnas. Ko jis nori? Ko jis siekia? Kas jis?

Dabartis, praeitis, detalių ieškojimas, detalių klijavimas į vientisą paveikslą, įtampa, smulkmenos, kurias palieka žudikas, kabliukai, klaustukai, prisiminimai, medicininiai dalykai, klaidos, santykiai, žudiko monologai Viskas smagiai sulimpa į įtraukiantį pasakojimą.

„Actekai tikėjo, kad mirtis yra būtina gyvenimui. Norint palaikyti šventą pasaulio energiją, atremti katastrofas ir užtikrinti, jog saulė ir toliau pakils, dievus buvo būtina pamaitinti žmonių širdimis.“ (Žudiko monologas, 239p.)

„Aš kantriai laukiau, kol ji atgaus sąmonę. Žinau, kad ji dabar pabudo, kad jaučia mane, nes jau padažnėjo pulsas. Aš paliečiu jos gerklę, tą duobelę virš krūtinkaulio, ir ji šaižiai įkvepia. Bet neiškvepia, kai braukiu per kaklo šoną, čiuopdamas miego arteriją. Pulsas tvinkčioja, ritmingai kilnodamas odą.“ (Žudiko monologas, 326p.)

”Aš pripažįstu savo esminę prigimtį. Aš priimu ją. Aš esu toks, kokį mane sukūrė Dievas, kokius mus visus sukūrė Dievas.
Kaip avinėlis yra palaimintas, taip ir liūtas yra palaimintas.
Taip ir medžiotojas.“
(Žudiko monologas, 368p.)