Ši knyga yra dešimtoji dalis, kurioje pirmuoju smuiku griežia Robertas Hanteris. Prieš paimdama knygą į rankas, nejučia susimąsčiau ar pavyks Chris Carter ir vėl mus nustebinti? Tačiau jam tai pavyko su kaupu! Ir nors ši...

Ši knyga yra dešimtoji dalis, kurioje pirmuoju smuiku griežia Robertas Hanteris. Prieš paimdama knygą į rankas, nejučia susimąsčiau ar pavyks Chris Carter ir vėl mus nustebinti? Tačiau jam tai pavyko su kaupu! Ir nors ši knyga buvo truputį kitokia, nes nusikaltėlį žinojome nuo pat pirmojo knygos skyriaus, tačiau ši istorija buvo tikra bomba! Tikrai ypač šokiruojantys nusikaltimai, kapstymasis po psichopato smegenis bei nenuspėjami siužeto vingiai. Neabejotiniai ši knyga viena iš stipriausių Carter'io istorijų. Labai rekomenduoju ją perskaityti šios serijos gerbėjams ir ne tik!

Labai smagi ir labai “skani” knyga, kurios pasakojimas lengvai vingiuoja kaip upeliukas apie penkiasdešimtmetę moterį, suprantančią, jog kiekvienos dienos rutina jos gyvenime nebe taip džiugina. Ji leidžiasi į kelionę po...

Labai smagi ir labai “skani” knyga, kurios pasakojimas lengvai vingiuoja kaip upeliukas apie penkiasdešimtmetę moterį, suprantančią, jog kiekvienos dienos rutina jos gyvenime nebe taip džiugina. Ji leidžiasi į kelionę po įvairias šalis ir miestus ir taip atranda džiaugsmą gyventi toliau, atranda save ir polėkį gyvenimui.
Tai gyvas pasakojimas apie Europos vietas, kuris gali būti rimtas gidas kiekvienam keliautojui. Paryžiuje ji aplanko Ritz barą, kurį atidarė Hemingvėjus šio miesto išlaisvinimo dieną 1944 m. Taip pat meilės mieste ji sutinka savo sielos draugą japoną Naohiro, kuris ją lydi visą kelionę mintimis, laiškais ir kai kuriose vietose gyvai. Ji aplanko ir Froido namą Londone, kuriame gausu langų : “Tinkantis štrichas žmogui, pamaniau aš, kuris visą gyvenimą žiūrėjo pro kitų žmonių sąmonės langus”. Knygos autorė aprašo ir Gertrūdos Džekil Sodininkystės istorijos muziejų ir jos kuriamus sodus ne tik Anglijoje. Istorijos herojė nusprendžia studijuoti Anglijos kaimų istoriją Oksfordo universitete; kursų metu ji aplanko Berfordą, kuriuo ji susižavi. Venecijoje ji prisimena kino juostą “Vasaros metas” ir Romoje aplanko dviejų šimtų metų senumo kavinę Antico Caffè Greco, kurioje laiką leisdavo rašytojai ir menininkai. Kur dar lankėsi Alisa? Italijos mieste Siena ir San Džiminjano miestelyje, kuris kentėjo nuo maro epidemijų ir barbariškų plėšimų, nuvyko ir į Azolą, kuriame taip ir nerado savo mėgstamos britų-italų kelionių rašytojos Frėjos Stark kapo: “Ji nuostabi - akimirka, kai, kad ir kaip iš tolo, pamatai savo klajonių tikslą”.
Knygoje daug atrastų ir primintų iš naujo kelionių vietų, filosofiškų minčių apie gyvenimą ir jo prasmę, rekomendacijų kino juostoms ir knygoms, pavyzdžiui Frėjos Stark. :)

Skaitant šį romaną puikiai jaučiasi, jog į šį kūrinį autorė įdėjo be galo daug savo širdies. Likau sužavėta puikiu humoro jausmu, kuris ne kartą privertė kvatoti. O kiek įvairiausių kurioziškų situacijų! 🤭 Ir...

Skaitant šį romaną puikiai jaučiasi, jog į šį kūrinį autorė įdėjo be galo daug savo širdies. Likau sužavėta puikiu humoro jausmu, kuris ne kartą privertė kvatoti. O kiek įvairiausių kurioziškų situacijų! 🤭 Ir visuomet mane pralinksmindavo Angelė. Nu labai faina moterytė, nors prieš žaizdos dėk 😁
Patiko man ir tas, jog šioje istorijoje erotinės scenos nebuvo šios knygos pamatai. Tai tik buvo žavus priedas, kuris suteikė šiek tiek pikantiškumo. Galiu pasakyti, jog ir tų scenų nebuvo tiek jau daug, o ir tos, kurios buvo - tikrai skoningai aprašytos. Akių vartyti neteko 😁🤭
Žavėjausi Elzės paprastumu, jos nuoširdžia draugyste bei bendrystės jausmu su kaimo moterimis. Tokia šilta, paprasta ir tikrai įtraukianti romantiška istorija, kurioje netrūko skausmingų išgyvenimų, savęs paieškų, šėlionių bei begėdiškų nuotykių.
Nuoširdžiai džiaugiuosi už Iloną bei jos debiutą. Tikiu, jog "Nuodas" ras kelią pas savo skaitytojus.

Labai atvira, turbūt, galima pasakyti "apnuogininanti" istorija. Iš pradžių šokiravo (kaip galima apie tai kalbėti taip...), net nuteikė prieš knygos autorę, bet kažkuriame knygos puslapyje Virginijos nuoširdumas ir...

Labai atvira, turbūt, galima pasakyti "apnuogininanti" istorija. Iš pradžių šokiravo (kaip galima apie tai kalbėti taip...), net nuteikė prieš knygos autorę, bet kažkuriame knygos puslapyje Virginijos nuoširdumas ir sąžiningumas "pramušė" mano vidinius kriterinius barjerus.. Tiesiog pajutau, kad tai reali ir jautri, nenudailinta kasdienybės istorija. Esu mokytoja, auklėtoja, todėl savo darbe susiduriu su panašaus likimo artūrais ir galiu suprasti koks sunkus dalykas yra ta globa. Vertinga knyga, priversianti kelti klausimus, piktintis, stebėti, jausti...

Tokia ramuma... tiek daug vietos apmąstymams apie gyvenimą ir mirtį. Vieno miestelio mirusių gyventojų svarbių akimirkų ar susitikimo su mirtimi aprašymas. Visi esti kažkaip susiję, prasilenkę. Knyga - lyg pokalbis su...

Tokia ramuma... tiek daug vietos apmąstymams apie gyvenimą ir mirtį. Vieno miestelio mirusių gyventojų svarbių akimirkų ar susitikimo su mirtimi aprašymas. Visi esti kažkaip susiję, prasilenkę. Knyga - lyg pokalbis su mirusiaisiais.

Įdomu buvo skaitant atrasti sąsajų su kaimyninės šalies kultūra, pavadinimais ir architektūra, o taip pat išsiaiškinti kad rašytoja turi ir Lietuviško (kad ir tolimo) kraujo :) Knyga labai greitai ištirpo rankose,...

Įdomu buvo skaitant atrasti sąsajų su kaimyninės šalies kultūra, pavadinimais ir architektūra, o taip pat išsiaiškinti kad rašytoja turi ir Lietuviško (kad ir tolimo) kraujo :) Knyga labai greitai ištirpo rankose, rekomenduoju ir skubu skaityti likusias dalis.

Nereikia būti išgyvenus mylimojo netektį, jog suprastum apie ką Taylor rašo. Net nenutuokiu ar autorė gyvenime pati patyrė kažką panašaus, tačiau manau, jog neišgyvenęs tokių jausmų, neparašysi tokio realistiško bei...

Nereikia būti išgyvenus mylimojo netektį, jog suprastum apie ką Taylor rašo. Net nenutuokiu ar autorė gyvenime pati patyrė kažką panašaus, tačiau manau, jog neišgyvenęs tokių jausmų, neparašysi tokio realistiško bei pagaulaus romano. Kaip jau supratote, istorija nėra iš linksmųjų, tačiau toli gražu ji nėra slogi, arba tik apie netektį. Autorė kalba apie tai, jog kad ir kaip kartais būtų sunku ir atrodo, jog jokiu būdu neišgyvensi dar vienos dienos, tačiau verta ir reikia gyventi. Nes tu turi ateitį, o ateityje laukia daugybė nuostabių dalykų. Nors šiuo metu ir tikrai tikrai taip nemanai.
Šviesi, jautri bei skaudi istorija. Tačiau ši knyga kupina ir magijos. Magijos, kuri įrodo, kokia stipri yra draugystės galia.
Istorija tikrai patiks T. J. Reid gerbėjams, ar tiesiog tiems, kurie mėgsta jausmingas istorijas.

Šią knygą pastebėjau taip pat Mamų mugėje ir pasiėmiau, nes buvo gražus viršelis - vandenyno bangos, uolos, širdelės formos kaktusas…Perskaičiau per du vakarus. Tai romanas apie vieną lietuvę, kuri yra šių laikų...

Šią knygą pastebėjau taip pat Mamų mugėje ir pasiėmiau, nes buvo gražus viršelis - vandenyno bangos, uolos, širdelės formos kaktusas…Perskaičiau per du vakarus. Tai romanas apie vieną lietuvę, kuri yra šių laikų žmogaus tipažas, turintis laisvę rinktis ką daryti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir ką įsimylėti. Vieną dieną, paraginta kolegos, nusprendžia mergina išvykti į Kanarų salą, kurioje tiesiog gyvena, dirba ne pagal specialybę (dabar tai visiška norma), kurioje įsimyli ir atranda daug savęs tiek pat, kiek ir suvokia savo ribotumą. Romane kelios temos užslėptos tarp eilučių: laisvė turi ribas, nes be jų tampi tik savo lūkesčių ir svajonių įkaitu, kurios yra beribės. Tad su ta Laisve atsargiai ir su tais prijaukintais vėjais…svarbu nepamesti kelio dėl daug gražių takelių…nebent tie takeliai veda į Tavo tikrą Kelią ;)