Šią knygą pastebėjau taip pat Mamų mugėje ir pasiėmiau, nes buvo gražus viršelis - vandenyno bangos, uolos, širdelės formos kaktusas…Perskaičiau per du vakarus. Tai romanas apie vieną lietuvę, kuri yra šių laikų...

Šią knygą pastebėjau taip pat Mamų mugėje ir pasiėmiau, nes buvo gražus viršelis - vandenyno bangos, uolos, širdelės formos kaktusas…Perskaičiau per du vakarus. Tai romanas apie vieną lietuvę, kuri yra šių laikų žmogaus tipažas, turintis laisvę rinktis ką daryti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir ką įsimylėti. Vieną dieną, paraginta kolegos, nusprendžia mergina išvykti į Kanarų salą, kurioje tiesiog gyvena, dirba ne pagal specialybę (dabar tai visiška norma), kurioje įsimyli ir atranda daug savęs tiek pat, kiek ir suvokia savo ribotumą. Romane kelios temos užslėptos tarp eilučių: laisvė turi ribas, nes be jų tampi tik savo lūkesčių ir svajonių įkaitu, kurios yra beribės. Tad su ta Laisve atsargiai ir su tais prijaukintais vėjais…svarbu nepamesti kelio dėl daug gražių takelių…nebent tie takeliai veda į Tavo tikrą Kelią ;)

Na labai jau page turner'io tipo buvo šis psichologinis trileris. Taip įtraukė tos paslaptys, jog tiesiog negalėjau atsiplėšti! Tik pradėjus skaityti šią istoriją supranti, jog tiek mama, tiek ir dukra yra įtartinos...

Na labai jau page turner'io tipo buvo šis psichologinis trileris. Taip įtraukė tos paslaptys, jog tiesiog negalėjau atsiplėšti! Tik pradėjus skaityti šią istoriją supranti, jog tiek mama, tiek ir dukra yra įtartinos asmenybės. Paaiškėjus daugiau detalių, vienu metu maniau, jog Megė yra tikras monstras, o kitą akimirką tokia laikiau jos dukrą Niną. Autorius puikiai atskleidžia tamsių paslapčių keliamus pavojus, bei žmogaus apsėdimo pasėkmes. Galbūt ir ne viskas man šioje istorijoje patiko, tačiau tikrai labai gerai vertinu šį trilerį. Geras laikas skaitant garantuotas, o įtampos bei paslapčių čia taip pat nepritrūks.

Užvertusi paskutinį šios knygos puslapį, puikiai suvokiu, kodėl ši istorija 2020 m. buvo apdovanota "Booker Prize" bei tapo metų grožine knyga "British Book Awards" apdovanojimuose. Tokios knygos kaip ši yra išskirtinės....

Užvertusi paskutinį šios knygos puslapį, puikiai suvokiu, kodėl ši istorija 2020 m. buvo apdovanota "Booker Prize" bei tapo metų grožine knyga "British Book Awards" apdovanojimuose. Tokios knygos kaip ši yra išskirtinės. Skaitant šį romaną galima išgyventi visą jausmų karuselę. Man norėjosi tiesiog Agnesę gerai papurtyti, kitą minutę ji paprasčiausiai keldavo gailestį, o tomis akimirkomis kuomet ji buvo blaiva ir savo vaikams tapo tikra motina, norėjosi ją tiesiog išbučiuoti.
Gyvenimiška, skaudi, jautri bei priverčianti susimąstyti knyga.
Su gumulu gerklėje skaičiau apie tą vargšą berniuką, kuris dėl meilės trupinių iš savo mamos, buvo pasiryžęs bet kam.. Kai kitiems tokia meilė yra elementariausias dalykas žemėje, jam tai tebuvo didžiausia prabangos prekė, kurią tik retkarčiais pasisekdavo gauti. Dar kartelį įsitikinau, jog vaikai myli be jokių išlygų ❤️
Alkoholizmas yra baisi bei klastinga liga. Nei vienas vaikas neturėtų patirti to, kas atiteko Šugiui.
Tiesiog puiki knygą, kurią tikiu, jog dar ilgą laiką nešiosiuosi savo mintyse bei širdyje.

Skaitydama pirmuosius 100 puslapių, jau buvau bepradedanti manyti, jog vis tik ir nerasiu aš tos magijos, kuri visus taip žavėjo. Džiaugiuosi, jog nepasidaviau, nes po tų varginančių puslapių, radau tai, kas tikrai domino ir...

Skaitydama pirmuosius 100 puslapių, jau buvau bepradedanti manyti, jog vis tik ir nerasiu aš tos magijos, kuri visus taip žavėjo. Džiaugiuosi, jog nepasidaviau, nes po tų varginančių puslapių, radau tai, kas tikrai domino ir vertė susimąstyti. Nors labai daug faktų išmokstame mokykloje, bet knygoje viskas buvo pateikta išsamiau, su daugiau paaiškinimų, pasvarstymų. Žmonijos istorija iš tiesų įspūdinga ir kelianti pagarbę baimę. Iš kitos pusės, liūdna, suvokus, kiek daug buvo paaukota, prarasta, sunaikinta, vardan pažangos, ir kiek dar bus. Ir tik dar kartą teko pasvarstyti, ar mes einam link gerovės sau, ar bėgam tiesiausiu keliu į susinaikinimą?

Jeigu skaitytume originalo kalba, manau, kad knyga būtų puiki, tačiau tikrai turime bėdų su lietuvišku vertimu.. vietomis nesiskaitė, atrodė, kad turime padriką techninį vertimą, todėl istorija nesidėsto taip lengvai. Na ir...

Jeigu skaitytume originalo kalba, manau, kad knyga būtų puiki, tačiau tikrai turime bėdų su lietuvišku vertimu.. vietomis nesiskaitė, atrodė, kad turime padriką techninį vertimą, todėl istorija nesidėsto taip lengvai. Na ir tokie dalykai kai personažo originalus vardas yra Portia o išverčia Porcija tai tikrai gadina visą vaizdą :D. Istorija puiki, tik vertimas silpnas.

Pirma perskaityta šių metų knyga. Mano atrasta autorė buvo L.Riley, aprašanti šeimų sagas, o dabar K. Hannah, kuri daugiau rašo psichologinius romanus.
Iš pradžių buvo sunku skaityti, atrodo, banali tema - smurtas šeimoje....

Pirma perskaityta šių metų knyga. Mano atrasta autorė buvo L.Riley, aprašanti šeimų sagas, o dabar K. Hannah, kuri daugiau rašo psichologinius romanus.
Iš pradžių buvo sunku skaityti, atrodo, banali tema - smurtas šeimoje. Bet šioje istorijoje yra labai daug įvairių temų. Trumpai - Leni tėtis grįžta iš Vietnamo karo ir priverčia šeimą pakeisti aplinką - persikrausto į Aliaską - atšiauri gamta, jos išbandymai, ten gyvenantys žmonės Leni tėčiui sužadina dar didesnę agresiją. Šeima, atrodo, turi būti ramybės uostas, bet Leni šeimoje viskas destruktyvu, kol ji atranda atramą bendraamžio draugijoje, kurio tėtis yra Leni tėčio priešas. Kas toliau? Kulminacija - Leni mama nužudo savo vyrą, kai jis eilinį kartą muša ne tik savo žmoną, bet ir savo besilaukiančią dukrą, kuri po to padeda mamai paslėpti jo kūną viename Aliaskos ežere. Prašokau vieną momentą - prieš tai Leni su savo draugu buvo priversti slėptis nuo Leni tėvo ir ištiko nelaimė - buvo abu stipriai sužaloti, o draugas paniro į komą. Leni su mama pabėga iš Aliaskos, bijodamos atsakomybės ir pasislepia pas senelius, kurie priima savo dukrą ir anūkę, kuri susilaukia sūnaus. Deja, Leni mama suserga ir numiršta ir Leni nuvyksta į policiją nuvežti mamos laišką, kuriame ji prisipažįsta nužudžiusi vyrą prieš daugelį metų…Leni lieka išteisinta, nuvyksta pas draugą atgal į Aliaską ir jam parodo sūnų, o jis po sužalojimų buvęs komoje yra labai atsigavęs po ilgametės reabilitacijos.Leni draugas eilę metų nežinojo, jog turi sūnų ir kad Leni visada apie jį galvojo ir vis rašė jam laiškus, kurių taip neišsiųsdavo.
Atrodo, istorija kaip iš kino…bet žavi autorės psichologija, herojų charakteriai, Aliaskos aprašomas gamtos grožis nuostabus - net atsiverčiau pažiūrėti šios valstijos nuotraukas ir net patį Kaneq miestą, kuriame ir vyko visas veiksmas. Knyga palieka tave apmąstymams ir to užtenka…Tikra meilė išlieka įvairiomis formomis, o toksiški santykiai neturi ateities. Kartais vaikai turi saugoti tėvus labiau, o ne atvirkščiai ir fizinė negalia nėra taškas tavo gyvenime, svarbiau vidinė sveikata. Rekomenduoju.

Pačioje pradžioje, vos tik paėmiau šį trilerį į rankas, mane išgąsdino šios knygos storis. Kaip trileriui pasirodė gana nemažai puslapių, o dažnu atveju istorija būna pernelyg ištęsta. Galiu jus nuraminti, su šia...

Pačioje pradžioje, vos tik paėmiau šį trilerį į rankas, mane išgąsdino šios knygos storis. Kaip trileriui pasirodė gana nemažai puslapių, o dažnu atveju istorija būna pernelyg ištęsta. Galiu jus nuraminti, su šia istorija taip nenutiko. Skaitymas tikrai neprailgo bei nuobodžiauti nebuvo kada. Daug veikėjų bei nemažai siužeto vingių, kurie buvo tikrai netikėti. Sabina bei Sneideris - tie , kuriuos tikrai norėčiau sutikti ir kitose Gruber'io knygose.
Taip pat norėčiau pagirti autorių už tokį žudiko motyvo pasirinkimą. Buvo tikrai kažkas unikalaus. Visas šis trileris intriguojantis bei kupinas įvairiausių siužeto posūkių. Jeigu mėgstate tamsias bei įtraukiančuas istorijas, šis trileris tikrai patiks. O tiesiog trilerių gerbėjams, imkite šią knygą ir skaitykite. Patiks! 😎

Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas –...

Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas – jis nebūtų sustojęs plėsti savo teritorijos. Po Persijos, o užkariavimai užtruko apie dešimt metų, būvo planuose ir Arabijos pusiasalis, ir Roma, ir kitos likusios teritorijos iki Atlanto vandenyno vakaruose.

Aleksandro Makedoniečio tėvas Filipas buvo karalius, karys, strategas ir diplomatas. Jis pradėjo plėsti teritorijas ir įtvirtinti savo įtaką aplinkui. Įvairios strategijos, net ir ginkluotė – sarissa, yra išrastos būtent Aleksandro tėvo. O kai priešininkus reikia apžaisti: „jis pritaikė iš pažiūros keistą strategiją smogti priešui įkypuoju pleištu.“ Tai Aleksandras buvo kaip ir savo tėvo tęsinys, tik su Heraklio dydžio ambicijomis ir vizijomis.

Taip ir vyksta pasakojimas kelionėje su visa Aleksandro kariauna: Mažoji Azija, Sidonas, Tyras („kad paimtų šį užsispyrusį miestą, makedonai plušėjo septynis ilgus mėnesius“), Gaza, Egipto gabaliukas, Mesopotamija, Babilonas, Sūzai, Persepolis. Rytų teritorijos: Baktrija, Sogdiana, Hindukušo kalnai, Indo upės apylinkės ir džiunglės, Žuvų valgytojai, Gedrosijos dykuma ir t.t.

Vaizdingas pasakojimas. Tekstas laisvas, neįspraustas į sausų faktų atpasakojimą.

„Babilone buvo ypatingas miesto kvartalas, skirtas chaldėjams, senovės Mesopotamijos žyniams filosofams, garsėjusiems savo žiniomis apie žvaigždes. Buvo pasakojama, kad jie turėjo tūkstančių metų senumo įrašus apie astronominius įvykius... Skirtingai nuo daugumos skaičiavimo sistemų, chaldėjų matematika buvo ne dešimtainė, o šešiasdešimtainė, vėlesnės civilizacijos ją perėmė erdvei ir laikui skaičiuoti – kaip tik todėl valanda susideda iš šešiasdešimt minučių, minutė iš šešiasdešimt sekundžių, o apskritimą sudaro 360 laipsniai (šešiskart šešiasdešimt)...“

„Iš paimtų belaisvių Aleksandras sužinojo, kad Darėjas su savo kariuomene yra netoliese... Persai buvo įrengę stovyklą plačioje lygumoje, Gaugameluose. Tai buvo mažas, ramus kaimelis; jo pavadinimas, reiškiantis „kupranugario namas“, kilo iš istorijos apie vieną senovės karalių, kuris kartą pabėgo nuo priešų ant greito kupranugario ir ten pasislėpė. Jis buvo toks dėkingas gyvūnui, kad pastatė jam namus ir įsakė kaimiečiams rūpintis juo visą likusį gyvenimą. Kupranugaris jau seniai buvo nugaišęs, bet lygumų pievos, kuriose jis ganėsi laimingoje senatvėje, vis dar driekėsi mylių mylias tarp kalnų ir Tigro. Priešingai negu prie Iso, Čia Darėjui buvo daug atviros erdvės savo kariuomenei išdėstyti...“