Antroji mano skaityta A. Patchett knyga. Pirmoji “Olandų namas” buvo lengviau skaitoma ir kiek įdomesnė. Knygą “Nuostaba” iš pradžių buvo gana sunku skaityti, tik knygos viduryje pradėjo vystytis siužetas, bet temos...

Antroji mano skaityta A. Patchett knyga. Pirmoji “Olandų namas” buvo lengviau skaitoma ir kiek įdomesnė. Knygą “Nuostaba” iš pradžių buvo gana sunku skaityti, tik knygos viduryje pradėjo vystytis siužetas, bet temos intriguojančios ir vertos dėmesio tikrai. Istorija paliečia ir laukinę gamtą, ir mokslo ėjimą į ją, kur yra ribos? Gvildenama vaisingumo, amžinos jaunystės tema, kuri šiais laikais labai populiari. Romanas turėtų būti įdomus medikui, nes daug medicinos, chirurgijos, daug kraujo, daug iššūkių ir kaip juos įveikti, kai prarandi pasitikėjimą savimi…Daug temų pamąstymui…
Džiaugiuosi atradusi šią autorę - mėgsta siužetų nevientisumą, laikų ir vietų kaitą, daug medicininių ir moralinių temų, o pabaigos visada netikėtos!

Tikrai kitokia knyga, iš paskutiniu metu skaitytų skaitinių. Kitokia pačiu knygos apipavidalinimu bei pateikimu, o ir rašymo stilius išskirtinesnis. Tiesą pasakius, jog išankstinių lūkesčių šiai knygai neturėjau. Ir likau...

Tikrai kitokia knyga, iš paskutiniu metu skaitytų skaitinių. Kitokia pačiu knygos apipavidalinimu bei pateikimu, o ir rašymo stilius išskirtinesnis. Tiesą pasakius, jog išankstinių lūkesčių šiai knygai neturėjau. Ir likau nusivylusi.
Nors autorius pasakojo savo meilės, atradimų bei praradimų istoriją, man ji įspūdžio nepaliko. Kuomet knyga man labai patinka, ji po savęs man kažką palieka : gerą jausmą užvertus paskutinį puslapį, vietos apmąstymams ar gailestį, jog tokia gera knyga baigėsi. Galbūt ši knyga tiesiog nebuvo MANO knyga. Šventai tikiu, jog kiekviena istorija randa savo skaitytoją.
Džiugu, jog šis jaunas vyras ryžosi pasidalinti savo istorija ir su mumis, tačiau man ji pasirodė tarsi jo paties dienoraštis, kurį jis parašė visų pirma pačiam sau. Ir negalėjau atsistebėti autoriaus arogancija. Nežinau kaip galima taip save garbinti.. Galbūt knygą reikėjo pavadinti "Dievaitis" ?

Tikiu, jog bus tokių, kuriems ši istorija patiks. Ir tai yra labai šaunu. Mes visi esame skirtingi. Šį kartą man taip nenutiko.

Tai buvo truputį kitoks psichologinis trileris, kuris tuo pačiu varstė ir motinystės užkuilsių duris. Kaip žinome motinystė ne visuomet būna vien tik gėlytės bei drugeliai. Patiko man tai, kaip autorė sukurpė visą šią...

Tai buvo truputį kitoks psichologinis trileris, kuris tuo pačiu varstė ir motinystės užkuilsių duris. Kaip žinome motinystė ne visuomet būna vien tik gėlytės bei drugeliai. Patiko man tai, kaip autorė sukurpė visą šią istoriją bei atskleidė nepagražintą realybę.O kur dar visos penkios draugės, visos tokios skirtingos, bet kažkuo ir panašios.
Labai greit suskaičiau šią knygą. Tekstas išplaukė labai lengvai, o ir intriga išlaikyta iki pat pabaigos. Nors kai kuriuos siužeto vingius buvo galima nuspėti, tačiau tai man skaitymo malonumo nei kiek nesugadino. Psichologinių trilerių gerbėjams ši istorija tikrai patiks.

Tikėjausi nesudėtingos bei jausmingos istorijos. Būtent tokia ir buvo ši knyga. Hughes turi talentą kurti įtraukiančias, jautrias bei nepaprastas knygas. Nors mano nuomone, ši knyga nebuvo pati stipriausia šios autorės...

Tikėjausi nesudėtingos bei jausmingos istorijos. Būtent tokia ir buvo ši knyga. Hughes turi talentą kurti įtraukiančias, jautrias bei nepaprastas knygas. Nors mano nuomone, ši knyga nebuvo pati stipriausia šios autorės istorija, tačiau buvo malonu skaityti bei atsipalaiduoti.
"Atminimų skrynelėje" istorija pasakojama dvejomis laiko linijomis. Jos abi man pasirodė įdomios, tačiau truputį mane erzino Kandisės vaikinas Bau. Jis man pasirodė gana įkyrus personažas. Nepaisant to, knyga man patiko. Sakyčiau, jog tobulas skaitinys savaitgaliui, kuomet norisi pabėgti nuo rutinos bei pasinerti į kupiną netikėtumų istoriją.