Puikiai suprantu, kodėl šią knygą išleido būtent Baltos Lankos leidykla.
Man ši istorija yra visiškai šios leidyklos knyga. Šiek tiek priminė Hannah Kent kūrybą, tad kam patiko jos knygos, rekomenduoju perskaityti ir...

Puikiai suprantu, kodėl šią knygą išleido būtent Baltos Lankos leidykla.
Man ši istorija yra visiškai šios leidyklos knyga. Šiek tiek priminė Hannah Kent kūrybą, tad kam patiko jos knygos, rekomenduoju perskaityti ir "Hamnetą".
Be galo graži kalba ir puikus vertėjos Rasos Drazdauskienės vertimas. Stipri istorija, šiek tiek mistiška armosfera bei atrodo, jog skaitant galima juste pajausti tėvų skausmą bei patiriamus išgyvenimus. Nors ir skaudi knyga, tačiau man ji labai patiko.
Puikiai atskleidžiamas brolio ir sesers kaip dvynių ryšis, kuris visuomet tikėjau, jog tikrai turi šį tą antgamtiško. Ši knyga buvo visiškai mano skaitinys. Viena iš geresnių istorijų, kurią teko šiemet skaityti.
Rekomenduoju šią knygą ieškantiems kokybiško bei įtraukiančio skaitinio.

Knyga parašyta 1953 metais.

Tai distopinis romanas. Niūrus, bet gal čia distopinių romanų tokia idėja – užspaustas žmogiškumas įvairiomis tvarkomis ir taisyklėmis.

Kaip jums toks dalykas, kad gaisrininkai ne gesina...

Knyga parašyta 1953 metais.

Tai distopinis romanas. Niūrus, bet gal čia distopinių romanų tokia idėja – užspaustas žmogiškumas įvairiomis tvarkomis ir taisyklėmis.

Kaip jums toks dalykas, kad gaisrininkai ne gesina gaisrų, bet juos sukelia ir degina... knygas! Tai štai koks pasaulis vaizduojamas – be knygų. Nes skaitydami knygas žmonės pradeda galvoti, filosofuoti, kelti klausimus, o to nereikia. Nereikia klausimų „kodėl?“. Žmogus turi būti laimingas tarp sukurtų jam vaizdų, tarp pateiktų jam faktų. Viską transliuoja ekranai: dideli, sienos dydžio... ten sudėta visa tiesa ir viskas, ką turi žmogus žinoti. Žmogus neturi galvoti, kad gal už valstybės sienos vyksta atominis karas, kad galbūt žmonės miršta kare, gal badauja... Ne, žmones reikia linksminti, kad jie tiesiog apie nieką negalvotų.

Ir kaip visada knygoje atsiranda žmogus, šiuo atveju, mergina – „balta varna“, kuri eina pasivaikščioti miške, kuri naktį žiūri į mėnulį, kuri mėgaujasi lietumi, kuri skina gėles, stebi drugelius, paukščius, stebi žmones ir kelia klausimus „kodėl?“... Ir toji mergina pasėja abejonės sėklą sistema vieno gaisrininko širdyje, vis pasakodama savo dėdės istorijas apie praeitį.

Ką gaisrininkas pradeda matyti ir daryti?

„Nebėra verandų. Dėdė sako, kad anksčiau namai buvo su verandomis. Ir žmonės kartais susėsdavo ten vakarais, kalbėdavosi, kai norėdavo, sūpuodavosi ant sūpynių ir tylėdavo, kai norėdavo tylėti. Kartais jie paprasčiausiai sėdėdavo ir mąstydavo, šį bei tą apsvarstydavo. Dėdė sako, kad architektai atsikratė verandų, nes jos neva prastai atrodžiusios. Bet dėdė mano, kad tai tik pasiteisinimas, tikroji priežastis visai kita: jie nenori, kad žmonės taip sau sėdėtų, nieko neveiktų, tik suptųsi ir kalbėtų; tokios rūšies socialinis gyvenimas neteisingas. Žmonės per daug kalbėdavosi, Ir turėjo laiko mąstyti. Todėl architektai ir nušlavė verandas. Taip pat ir sodus. Ne kažin kiek teliko sodų, kur galėtum pasėdėti. Ir pažvelk į baldus. Nebeliko supamųjų kėdžių. Jos atseit pernelyg patogios. Tegu žmonės kyla ant kojų ir blaškosi.“

Tikras skandinaviškas detektyvas. Ko tikėjausi, tą ir gavau. Šioje knygoje šviesos mažai. Nepaisant to istorija tikrai įdomi, o ir Haris gana neeilinis personažas. Su visomis savo ydomis bei netobulumais.
Ši knyga yra pirmoji...

Tikras skandinaviškas detektyvas. Ko tikėjausi, tą ir gavau. Šioje knygoje šviesos mažai. Nepaisant to istorija tikrai įdomi, o ir Haris gana neeilinis personažas. Su visomis savo ydomis bei netobulumais.
Ši knyga yra pirmoji serijos apie Harį Hūlį istorija. Knyga man patiko ir skaityti nebuvo nuobodu. Tikiu, jog tai nebuvo pati stipriausia Nesbo knyga, bet mielai skaitysiu ir kitas serijos dalis.

Knygą pradėjau skaityti keliaudama į Graikiją. O baigiau jau mėnesisi, kai grįžusi. Tad tiesiog pratęsiau kelionę.Knyga skaitėsi gana sunkiai, nes gausu informacijos ne tik apie šalį, bet ir politiką, istoriją, datas,...

Knygą pradėjau skaityti keliaudama į Graikiją. O baigiau jau mėnesisi, kai grįžusi. Tad tiesiog pratęsiau kelionę.Knyga skaitėsi gana sunkiai, nes gausu informacijos ne tik apie šalį, bet ir politiką, istoriją, datas, svarbius įvykius. Knygą labai gražino mitologiniai pasakojimai.Graikija - didžiulė šalis, tad ir informacijos daug, kuri ne visa tilpo suprasti. Supratau , kad keliaudama susipažinau tik su labai nedidele jos dalimi, tačiau tikrai įspūdžiai išliks visam gyvenimui. Buvo smagu.

Puiki knyga, bet kažko mna joje trūko iki penkių žvaigždučių. Man labai patinka knygos, kurios persipina su istoriniais įvykiais. Galbūt norėjosi truputį ilgesnės pabaigos. Kai kurios vietos knygoje atrodė labai ištęstos...

Puiki knyga, bet kažko mna joje trūko iki penkių žvaigždučių. Man labai patinka knygos, kurios persipina su istoriniais įvykiais. Galbūt norėjosi truputį ilgesnės pabaigos. Kai kurios vietos knygoje atrodė labai ištęstos ir net trūko veiksmo vietomis.

Mane ši knyga užbūrė nuo pat pirmųjų istorijos puslapių. Skaitant kartu teko išgyventi daugybę emocijų : džiaugsmą, nerimą, skausmą, neapykantą, meilę. Be galo jautri bei peivertusi susimąstyti istorija. Skaitant buvo...

Mane ši knyga užbūrė nuo pat pirmųjų istorijos puslapių. Skaitant kartu teko išgyventi daugybę emocijų : džiaugsmą, nerimą, skausmą, neapykantą, meilę. Be galo jautri bei peivertusi susimąstyti istorija. Skaitant buvo sunku įsivaizduoti tą vargšę mergaitę, kuriai teko tokia nelengva dalia. Ji nesiskundė, o tiesiog darė tai, kas buvo būtina, jog jos šeima išgyventų. Jos užsispyrimas bei dvasingumas tiesiog negalėjo nesužavėti. Džiaugiuosi, jog jos kelyje pasimaišė Vansas ir buvo jos ramsčiu tuomet, kada rodėsi, jog palūžti yra pats lengviausias pasirinkimas.
Autorė neapsiribijo vien šia skaudžia nelaime, kuri palietė Fosterių šeimą. Šioje knygoje nebuvo pamirštos ir tokios temos kaip psichikos ligos, diskriminacija, Holokaustas bei kita.
Prisipažinsiu, jog buvo vieta, kuomet teko ir susigraudinti 🫢 Mane ši istorija tikrai palietė bei sujaudino. Tikiu, jog kurį laiką dar gyvensiu ja.
Rekomenduočiau "Po magnolijomis" mėgstantiems gyvenimiškas bei jautrias istorijas.

Esu perskaičiusi visas dvylika šios serijos knygas, o ir ne serijines knygas taip pat. Buvo gera sugrįžti vėl į Džeinės ir Moros kompaniją. Šioje istorijoje gausu paslapčių. Tikrai nebuvo nuobodu skaityti, o ir įvairių...

Esu perskaičiusi visas dvylika šios serijos knygas, o ir ne serijines knygas taip pat. Buvo gera sugrįžti vėl į Džeinės ir Moros kompaniją. Šioje istorijoje gausu paslapčių. Tikrai nebuvo nuobodu skaityti, o ir įvairių spėjimų turėjau. Vieni iš jų pasitvirtino, kiti ne.
Ši serijos dalis nebuvo pati stipriausia, bet buvo beprotiškai gera vėl sugrįžti pas savo mylimis veikėjus bei kartu išpainioti dar vieną nusikaltimą. Su nekantrumu lauksiu pasirodant ir kitų Tess knygų.