Tai seniai parašytas romanas, kurį pastebėjau Mamų mugėje su ant viršelio nuostabiu itališku vaizdeliu. Man atrodo, jog jei ant knygos viršelio nuostabus vaizdas - tai jau pusę knygos sėkmės. Bet tai nutinka ne visada. Iš...

Tai seniai parašytas romanas, kurį pastebėjau Mamų mugėje su ant viršelio nuostabiu itališku vaizdeliu. Man atrodo, jog jei ant knygos viršelio nuostabus vaizdas - tai jau pusę knygos sėkmės. Bet tai nutinka ne visada. Iš pradžių, atrodė, paprastas meilės romanas, kiek detektyvo turintis su drąsia ir gana šokiruojančia kalba, siužetas pynėsi gyvenimiškomis istorijomis - nieko įdomaus. Bet sakau ne, kažkas turi “kabinti”, nes vis dėlto buvo įsimintiniausia metų knyga, pastebėta New York Times Book Review.
Na ir neklydau. Visas veiksmas sukasi aplink mažą Italijos žvejų kaimelį Porto Vergonją, kurio dabar tik griuvėsiai likę. Šio miestelio gyventojas Paskualė svajojo atstatyti kadais kaimelį ir pritraukti turistų ir jam pasisekė - atplaukė žymi amerikiečių aktorė, kuri filmavosi garsiame filme “Kleopatra”, po to karą išgyvenęs ir knygą rašantis įdomusis amerikietis Alvisas, kurio keliai susipynė su ta pačia aktore po kurio laiko. Amerikiečių aktorė turėjo vieną paslaptį, kuri galutinai išaiškėjo tik po 50 m., jai sergant vėžiu ir skaičiuojant paskutines jos gyvenimo dienas. Italas Paskualė jos nematė būtent tiek metų ir panoro ją pamatyti vėl. Kas pasikeitė per tiek laiko herojų gyvenimuose?
Knygoje žaviesi aprašomais Ligurijos peizažais, sutinki originalią italų kalbą, kuri kartais būna net neišversta - smagu prisiminti italų kalbos pamokas…Knygoje aprašoma ir Antrojo pasaulinio karo tragedija, kuri neaplenkė ir Italijos, aprašoma Amerikos kino studijų “virtuvė” 1960 m. ir šiais laikais. Romanas nukeliauja ir į Angliją, ir į Ameriką. Knyga kalba ir apie akistatą su liga, jos tragiškumą ir beviltiškumą.
“(…) istorijos yra kaip tautos: Italija - didinga epinė poema, Britanija - storas romanas, Amerika - arogantiškas spalvotas filmas (…)”. Praeitis ir dabartis jungia ir tai įrodo “Palaiminti griuvėsiai”. Gero skaitymo 💚

Tikrai įtraukė ir įsuko mane šis trileris. Pradžia labai sudomino, o ypač intriguojanti asmenybė pasirodė Junona. Nustebino mane jos įsikraustymo pas Kraučus istorija. Už šį siužeto vingį, dedu autorei didelį pliusą....

Tikrai įtraukė ir įsuko mane šis trileris. Pradžia labai sudomino, o ypač intriguojanti asmenybė pasirodė Junona. Nustebino mane jos įsikraustymo pas Kraučus istorija. Už šį siužeto vingį, dedu autorei didelį pliusą.
Pirmąją knygos pusę "sukrimtau" su pasigardžiavimu. Istorijai persiritus į antrą pusę pasidarė truputį nuobodoka ir keletas siužeto posūkių manęs neįtikino. Tačiau nepaisant to, skaityti šį trilerį nebuvo nuobodu, intrigą išlaikyti taip pat pavyko. Rekomenduoju vis tamsesniems rudens vakarams, kuomet norisi lengvesnio trileriuko.

Tik pradėjusi skaityti šią knygą pasijutau, jog istorija tarsi mažas chaosėlis. Kiekvienas skyrius pasakojamas vis skirtingo veikėjo akimis ir pradžioje buvo kiek sunkoka susigaudyti, tačiau vėliau "įsivažiavau" ir buvo...

Tik pradėjusi skaityti šią knygą pasijutau, jog istorija tarsi mažas chaosėlis. Kiekvienas skyrius pasakojamas vis skirtingo veikėjo akimis ir pradžioje buvo kiek sunkoka susigaudyti, tačiau vėliau "įsivažiavau" ir buvo tikrai malonu skaityti. Kiekviena istorija savaip graudi bei jautri. Nei vienam iš šių žmonių gyvenimas nebuvo lengvas. Autorius nepabijojo bei atskleidė ir ne tokią žavią bei gražią Paryžiaus pusę. Sakyčiau, jog ši istorija buvo paprasta, bet tuo pačiu ir tikrai neprasta. Puikus vertimas manau, jog tikrai prisidėjo prie to, jog buvo be galo gera skaityti.
Rekomenduoju šią knygą mėgstantiems istorijas apie meno pasaulio žmones bei jų ieškojimus šio to prarasto Paryžiaus gatvėse.

Klausas Otas labai tvarkingas vyras isimylėjo Veroniką iš Ukrainos, beprotiškai, galvą pametė dėl jos, sugalvojo jis važiuoti aplankyti savo meilės i tą nepažistamą kraštą. Ach, Klausai!
Knyga, nors ir lengvo turinio,...

Klausas Otas labai tvarkingas vyras isimylėjo Veroniką iš Ukrainos, beprotiškai, galvą pametė dėl jos, sugalvojo jis važiuoti aplankyti savo meilės i tą nepažistamą kraštą. Ach, Klausai!
Knyga, nors ir lengvo turinio, kartu yra ir gana kokybiškas kurinys.

Jau senokai skaičiau tokį dėmesį prikaustantį trilerį. Nors jis truputį kitoks nei dažniausiai šio tipo knygos. Šioje istorijoje mes jau žinome kas yra žudikas. Autorė po truputį atskleidžia jo motyvus ir tokiu būdu mes...

Jau senokai skaičiau tokį dėmesį prikaustantį trilerį. Nors jis truputį kitoks nei dažniausiai šio tipo knygos. Šioje istorijoje mes jau žinome kas yra žudikas. Autorė po truputį atskleidžia jo motyvus ir tokiu būdu mes geriau susipažįstame su jo mąstymu bei pasirinktais žudymo metodais. Kas dar patiko man šiame trileryje? Drąsiai galiu sakyti, jog veikėjai. Ypač Lukas ir Ava. Lukas labai žmogiškas su visomis savo ydomis. O Ava be galo empatiška bei tiesiog puiki policininkė, kuri dirba savo mylimą darbą. Taip pat sužavėjo ir draugystės tema šioje istorijoje. Esu tikra, jog kiekvienam reikia tikro draugo šalia.
Turėjau puikų laiką su knyga skaitydama šią istoriją. Kaip suprantu tai yra pirmoji serijos knyga, tad viliuosi, jog ateityje sulauksime ir tęsinio.

Antroji mano skaityta A. Patchett knyga. Pirmoji “Olandų namas” buvo lengviau skaitoma ir kiek įdomesnė. Knygą “Nuostaba” iš pradžių buvo gana sunku skaityti, tik knygos viduryje pradėjo vystytis siužetas, bet temos...

Antroji mano skaityta A. Patchett knyga. Pirmoji “Olandų namas” buvo lengviau skaitoma ir kiek įdomesnė. Knygą “Nuostaba” iš pradžių buvo gana sunku skaityti, tik knygos viduryje pradėjo vystytis siužetas, bet temos intriguojančios ir vertos dėmesio tikrai. Istorija paliečia ir laukinę gamtą, ir mokslo ėjimą į ją, kur yra ribos? Gvildenama vaisingumo, amžinos jaunystės tema, kuri šiais laikais labai populiari. Romanas turėtų būti įdomus medikui, nes daug medicinos, chirurgijos, daug kraujo, daug iššūkių ir kaip juos įveikti, kai prarandi pasitikėjimą savimi…Daug temų pamąstymui…
Džiaugiuosi atradusi šią autorę - mėgsta siužetų nevientisumą, laikų ir vietų kaitą, daug medicininių ir moralinių temų, o pabaigos visada netikėtos!

Tikrai kitokia knyga, iš paskutiniu metu skaitytų skaitinių. Kitokia pačiu knygos apipavidalinimu bei pateikimu, o ir rašymo stilius išskirtinesnis. Tiesą pasakius, jog išankstinių lūkesčių šiai knygai neturėjau. Ir likau...

Tikrai kitokia knyga, iš paskutiniu metu skaitytų skaitinių. Kitokia pačiu knygos apipavidalinimu bei pateikimu, o ir rašymo stilius išskirtinesnis. Tiesą pasakius, jog išankstinių lūkesčių šiai knygai neturėjau. Ir likau nusivylusi.
Nors autorius pasakojo savo meilės, atradimų bei praradimų istoriją, man ji įspūdžio nepaliko. Kuomet knyga man labai patinka, ji po savęs man kažką palieka : gerą jausmą užvertus paskutinį puslapį, vietos apmąstymams ar gailestį, jog tokia gera knyga baigėsi. Galbūt ši knyga tiesiog nebuvo MANO knyga. Šventai tikiu, jog kiekviena istorija randa savo skaitytoją.
Džiugu, jog šis jaunas vyras ryžosi pasidalinti savo istorija ir su mumis, tačiau man ji pasirodė tarsi jo paties dienoraštis, kurį jis parašė visų pirma pačiam sau. Ir negalėjau atsistebėti autoriaus arogancija. Nežinau kaip galima taip save garbinti.. Galbūt knygą reikėjo pavadinti "Dievaitis" ?

Tikiu, jog bus tokių, kuriems ši istorija patiks. Ir tai yra labai šaunu. Mes visi esame skirtingi. Šį kartą man taip nenutiko.