“Išlindusi” iš L.Riley romanų, norėjau prieš Mamos dieną perskaityti kažką išskirtinio, savo ir sentimentalaus. Paėmiau į rankas Živilės Kropaitės - Basiulės knygą ir pagalvojau, jog tai bus liūdna istorija kaip ir...

“Išlindusi” iš L.Riley romanų, norėjau prieš Mamos dieną perskaityti kažką išskirtinio, savo ir sentimentalaus. Paėmiau į rankas Živilės Kropaitės - Basiulės knygą ir pagalvojau, jog tai bus liūdna istorija kaip ir dauguma apie tremtį ir lagerius. Bet ji visai kitokia…Pradedant nuo pagrindinės herojės - Močiutės Onos - charizmatiškos asmenybės ir baigiant rimtais ir kartu labai juokingais pasvarstymais apie gyvenimą ir kas aktualu šiandien kiekvienam iš mūsų.
Istorija įtraukia ir primena laikus ant močiutės kelių su paraginimais papasakoti apie karą, jos pirmąjį vyrą, išniekintą turgaus aikštėje už “banditavimą”, jos seserį, kuri padėjo miško broliams ir už tai atliko bausmę kalėjime…Tokių istorijų daug ir įvairių, bet tik užrašyta istorija gali būti amžinai gyva, nes laikas eina ir viskas pasimiršta ir nueina amžinybėn.
Ši istorija yra apie tikrą Lietuvos Dukrą, Mamą, Močiutę, kuri gyvenimo mėtyta ir vėtyta, bet iki šių dienų išlaikiusi puikų humorą ir polėkį. Dar kartą įsitikini, jog žmogui ribų nėra, jog žmogus gyvas Tikėjimu, Viltimi ir Meile…
Ši knyga šių dienų karų kontekste dar labiau sustiprina, paguodžia, nuramina ir teikia Viltį, kad ir po tamsiausios nakties gali būti šviesu ir jauku - kaip ir mielos Onos gyvenimas.
Puiki istorijos pamokama su gero humoro ir ironijos doze ir keliamu retoriniu klausimu skaitytojui: o kur Tu šiandien stovėtum ir už ką, kai kulkos renkasi Tavo artimuosius, kai Tavo Laisvė paminta?
Su artėjančia Mamos diena :)

Antroji knyga apie Anę, kuri, mano akimis, nei kiek nenusileido pirmajai. Kadangi veikėja vyresnė, gyvenimas irgi kiek rimtesnis, kaip ir nuotykiai, ir situacijos, su kuriomis teko susidurti. Bet ta nepaaiškinama istorijos magija...

Antroji knyga apie Anę, kuri, mano akimis, nei kiek nenusileido pirmajai. Kadangi veikėja vyresnė, gyvenimas irgi kiek rimtesnis, kaip ir nuotykiai, ir situacijos, su kuriomis teko susidurti. Bet ta nepaaiškinama istorijos magija išliko.

Perskaičiu atsiliepimus, tikėjausi kažko nepaprasto. Perskaičiusi supratau - kiekvienas turi gyventi savo gyvenimą. Nora nori mirti, tačiau patekusi į vidurnakčio biblioteką, kiekvienu kartu išgyvena kitokį gyvenimą, kurio...

Perskaičiu atsiliepimus, tikėjausi kažko nepaprasto. Perskaičiusi supratau - kiekvienas turi gyventi savo gyvenimą. Nora nori mirti, tačiau patekusi į vidurnakčio biblioteką, kiekvienu kartu išgyvena kitokį gyvenimą, kurio negyveno, kad suprastų, ko nori iš gyvenimo - gyventi.

Žiauri istorija apie prievartaujamas moteris, vaikus, jų skausmą ir norą atkeršyti. Atrodo moterys gyvena 21a., bet skaityti, rašyti nemoka. Vyrų, brolių, dėdžių poelgiai nedovanotini, tik gaila ne visos moterys nori apie...

Žiauri istorija apie prievartaujamas moteris, vaikus, jų skausmą ir norą atkeršyti. Atrodo moterys gyvena 21a., bet skaityti, rašyti nemoka. Vyrų, brolių, dėdžių poelgiai nedovanotini, tik gaila ne visos moterys nori apie skausmą kalbėti, nes jaučia baimę

Pasakotojas 25 metų jaunuolis Žanas. Žmonės paprastai jį pamatę klausia, ar jis nesėdėjęs kalėjime. Jo išvaizda šiurkštoka, bet išorė dar ne viskas. Žanas iš tiesų mylį aplinką, gyvūnus, vienišus žmones... jis...

Pasakotojas 25 metų jaunuolis Žanas. Žmonės paprastai jį pamatę klausia, ar jis nesėdėjęs kalėjime. Jo išvaizda šiurkštoka, bet išorė dar ne viskas. Žanas iš tiesų mylį aplinką, gyvūnus, vienišus žmones... jis myli ne asmeniškai, bet apskritai, kaip galima mylėti.

Ponas Saliamonas, 84 metų žmogus... visą gyvenimą darbavosi gatavų drabužių, ypač kelnių, pramonėje. Kaupė pašto ženklus ir senas, svetimų žmonių nuotraukas. Jis nenori pripažinti, kad jam tiek metų ir galbūt jau visai arti gyvenimo pabaiga. Ar čia mirties baimė, ar čia mokėjimas senti? Kai tau 84 metai, o tu dar domiesi pažinčių skelbimais, eini pas burėją, susidedi naujus dantis, kasdien rengiesi elegantiškai ir mirtį vadini „trečiarūše“, nors mirtis ir natūrali.

Dar yra viena veikėja Kora Lamener. Jai 65 metai. Ji buvo realistinių dainų atlikėja. Anksti baigė karjerą, nes prasidėjo karas, okupacija. Visi ją pamiršo, o ji taip ir gyvena savo praeities šviesoje, saugodama figūrą, nes kas jai dabar beliko, tik skaičiuoti gyvenimo metus. O kai viskas greitai pasikeičia ir iš žvaigždės tampi niekuo... Sunku senti vienai ir visų pamirštai.

Atrodo, kad knygos temos labai sunkios: senatvė, vienatvė, nereikalingumas, bet taip nėra. Pats pasakojimas labai švelnus. Veikėjai labai gilūs ir keisti, dialogai prasmingi. Kai žmonės bendrauja, susitinka visada įsižiebia svajos, viltis, meilės jausmas, artumas.

Įdomi knyga: apie tai, kas neramina kiekvieną žmogų – senatvė ir vienišumas... ir apie skirtingo amžiaus žmones... kai esam dvidešimtmečiai, mes nežinom, kas ta senatvė. Gyvenam savo gaivaluose ir ta ateitis nerūpi, nes šiuo metu esam kupimi energijos, veiklos, gyvenimo džiaugsmo... o tada tau 65 metai... tada 84 metai... Ir metai mus veikia, taip?

Galbūt netinkamu metu paėmiau šią knygą į rankas, ar tiesiog pati knyga ne mano.. Tačiau smarkiai sužavėta šį kartą aš nelikau. Be galo dailus knygos viršelis ir puikus Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės vertimas.
Man...

Galbūt netinkamu metu paėmiau šią knygą į rankas, ar tiesiog pati knyga ne mano.. Tačiau smarkiai sužavėta šį kartą aš nelikau. Be galo dailus knygos viršelis ir puikus Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės vertimas.
Man ši knyga pasirodė kiek per lėta. Suprantu, jog tokioje istorijoje nėra ko tikėtis didelio veiksmo, tačiau šį kartą kažko man vis dėlto pritrūko. Tai buvo tikrai gyvenimiška bei asmeniška istorija apie dviejų žmonių savęs paieškas, asmeninę laimę bei kelius, kurie veda į Olandų namą. Tikrai net neabejoju, jog atsiras ir tokių skaitytojų, kurių širdis pavergs ši istorija ✨